Europos Patentų Akademijos ir ESINT Akademijos nuotolinis seminaras tema „Kaip naudoti intelektinę nuosavybę žaliųjų technologijų srityje?”
Gruodžio 5 d., antradienį, kviečiame į Europos Patentų Akademijos ir ESINT Akademijos nuotolinį seminarą „Kaip naudoti intelektinę nuosavybę žaliųjų technologijų srityje?”.
Seminaro metu sužinosite, kodėl intelektinė nuosavybė yra svarbi Jūsų verslo apsaugai. Taip pat bus išnagrinėta, kokios intelektinės nuosavybės apsaugos rūšys yra galimos ir kam apsauga netaikoma.
Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija čia.
Naujausiame pasaulio inovacijų indekse Lietuva rekordiškai šoktelėjo į viršų
Šiemet Lietuva pasauliniame reitinge pakilo net per 5 pozicijas ir užima 34-ąją vietą tarp 132 valstybių. Tai aukščiausias šalies rezultatas per pastaruosius ketverius metus (2020 m. užimta 40 pozicija, 2021 m. ir 2022 m. - 39).
Inovatyviausių 2023 m. šalių penketukas šiais metais – pirmauja lyderės pozicijų neužleidžianti Šveicarija, į antrą vietą pakilo Švedija, trečioje vietoje yra JAV, ketvirtą vietą išlaiko Jungtinė Karalystė, o į penktąją vietą pakilo Singapūras.
“Ypatingai didžiuojamės mūsų šalies pasiekimais ir vertiname ilgametį bendradarbiavimą su Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Inovacijų agentūra. Džiaugiamės, jog VPB veikla padeda užtikrinti visuomenės pramoninės nuosavybės apsaugą ir prisideda prie sparčiai augančių Lietuvos rezultatų pasauliniame kontekste.
Drauge su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT), tęsiame projektą „Mažų ir vidutinių įmonių fondas“, kuris skirtas suteikti finansinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms apsaugoti ir efektyviai valdyti savo intelektinę nuosavybę. Per trejus veiklos metus MVĮ fondo projekte, Lietuva patenka į ES šalių dešimtuką, rezultatyviai prisidedant prie inovacijų ekosistemos išsivystymo” - džiaugsmingai atsiliepia apie šių metų Lietuvos pasiekimus VPB direktorė Irina Urbonė.
Vienas iš aukščiausių pasiekimų pasauliniame inovacijų reitinge, jog Vienaragių vertinime Lietuva užima 1-ąją vietą tarp kurių net dvi populiariausios vienaragių kompanijos - “Vinted” (5 mlrd. JAV dolerių) ir “Nord security” (2 mlrd. JAV dolerių).
2023 m. rugsėjo mėn. 27 d.:
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešimas žiniasklaidai
„Vertinant Lietuvos pozicijos pagal pasaulio inovacijų indeksą dinamiką, iš 80 rodiklių daugiau kaip pusės rezultatai per metus pagerėjo. Tai – indikacija, kad Lietuvos inovacijų ekosistema sparčiai ir visapusiškai tobulėja. Taip kuriama daugiau galimybių augti Lietuvos ekonomikai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Palyginti su praėjusiais metais, didžiausią progresą pagal Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) skaičiuojamą indeksą pasiekė ir 28 vietomis šoktelėjo vidaus pramonės diversifikavimas, 22 vietomis pakilo verslo aplinkos vykdymo politika. Bendrojo kapitalo formavimas pakilo per 18 vietų, klasterių plėtros ir išsivystymo būklė – per 16 vietų. Taip pat per metus pakilo tokie rodikliai kaip prekyba, diversifikacija ir rinkos dydis, verslo finansuojami MTEP projektai bendroje išlaidų struktūroje, logistikos našumas, verslumo skatinimo politika ir verslumo kultūra bei teisėkūros aplinka.
„Per vienerius metus Lietuvos teisės viršenybės užtikrinimo vertinimas pakilo net keturiomis pozicijomis, nuo 30 iki 26 pozicijos. Teisėkūros efektyvumas Lietuvoje taip pat yra vertinamas šešiomis pozicijomis geriau – nuo 29 iki 23 pozicijos. Šie pokyčiai apibūdina pagrindą, iš kurio kyla Lietuvos proveržis. Šiemet akivaizdžiai matome, kaip stiprinama teisinė sistema, gerina Lietuvos, kaip patikimos partnerės, pozicijas pasaulyje“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Lietuva taip pat gali didžiuotis pirma vieta pasaulyje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių moterų užimtumo lygį. Aukšti minėtų rodiklių rezultatai rodo akivaizdų Lietuvos inovacijų aplinkos progresą ir įmonėse sudaromas lygias darbo bei karjeros augimo galimybes.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikla nuosekliai padeda Lietuvos verslui augti ir skatinti Lietuvos įmones vis labiau integruotis į ES vertės grandines, o siekiant jose išlikti, didinti investicijas į MTEPI. Paskelbtas kvietimas įgyvendinti misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas ir atrinkti trys stipriausi konsorciumai, kuriems keliamas tikslas svariai prisidėti prie visuomenės problemų sprendimo.
Šiais metais taip pat pritrauktas tarptautinis akceleratorius, kuris dar labiau pagyvins startuolių ekosistemą. Siekiant Lietuvoje didinti inovatyvių viešųjų pirkimų skaičių, parengtos inovatyvių viešųjų pirkimų gairės.
Lietuvos ekonomikai stiprinti Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2023 m. pabaigos paskelbs finansuojamų veiklų kvietimų, kurių bendra vertė sieks beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų apie 365 mln. eurų numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms.
Taip siekiama padidinti verslo, inovacijų ir investicijų srities išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) – iki 2024 metų pasiekti 1,5 proc. BVP. Taip pat daug dėmesio skirta startuoliams ir veikiantiems verslams.
Daugiau informacijos: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje
Čia galite susipažinti su 16-uoju Pasaulinio inovacijų indekso 2023 dokumentu (WIPO’s Global Innovation Index (GII) - https://bit.ly/454N4NP)
Kviečiame dalyvauti naujajame PINO projekte, skirtame padėti vaizdo žaidimų kūrėjams gilinti savo intelektinės nuosavybės žinias
Galbūt esate vaizdo žaidimų kūrėjas, norintis tobulinti savo intelektinės nuosavybės žinias?
Naujas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) projektas, skirtas vaizdo žaidimų kūrėjams, padės gilinti jūsų intelektinės nuosavybės žinias per penkis vaizdo žaidimų kūrimo lygius – nuo ankstyviausių etapų iki žaidimo paleidimo ir tolesnių jo veikimo etapų.
Kiekviename lygyje galima:
- klausytis PINO tinklalaidžių interviu su pirmaujančiomis žaidimų kompanijomis, kurios dalinasi savo gerąja patirtimi;
- gauti svarbiausių intelektinės nuosavybės duomenų kiekvienam žaidimo kūrimo etapui naudojant „PowerUps“;
- užsiregistruoti į asmeninę 45 min. trukmės konsultaciją, kurios metu galėsite gauti intelektinės nuosavybės ekspertų patarimus;
- bendrauti su žaidimų kūrėjais ir mokytis iš geriausių pasaulio žaidimų kūrėjų, tokių kaip „CD Project Red“, „Green Horse Games“, „Konami, Macula Interactive“, „Tencent ir Riot Games“.
Viena iš projekto dalių – intelektinės nuosavybės klinika (asmeninės konsultacijos), kuri yra sukurta siekiant padėti mažų ir vidutinių įmonių vaizdo žaidimų kūrėjams augti ir geriau suprasti bei valdyti savo intelektinę nuosavybę. Kaip jau buvo minėta, šios klinikos dalis – asmeninės 45 min. trukmės konsultacijos, kurių metu gausite asmeninius patarimus iš intelektinės nuosavybės ekspertų. Tad kviečiame registruotis į asmenines konsultacijas su intelektinės nuosavybės ekspertais vaizdo žaidimų srityje, kurios bus itin naudingos jūsų verslo augimui ir tobulėjimui intelektinės nuosavybės srityje.
Kad galėtumėte išbandyti šį įrankį, kviečiame užpildyti prašymą paspaudus šią nuorodą: https://surveys.wipo.int/s3/IP-Information-Clinics-Videogames.
Nepraleiskite puikios galimybės dalyvauti šiame projekte! Daugiau informacijos rasite čia: https://www.wipo.int/sme/en/videogames.html.
„TIDY CATS“ prieš „Clean&Tidy TOP QUALITY PRODUCT“: ar silpnas elementas gali lemti prekių ženklų panašumą?
VPB Apeliacinis skyrius išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp suinteresuoto asmens Société des Produits Nestlé S.A ir pareiškėjo SIA „Gemaga Group“.
Suinteresuotas asmuo proteste nurodė, kad pareiškėjo ginčijamas prekių ženklas „Clean&Tidy TOP QUALITY PRODUCT“ yra klaidinamai panašus į ankstesnį suinteresuoto asmens ženklą „TIDY CATS“, kaip pavaizduota žemiau:
 |
|
| Ankstesni ženklai | Ginčijamas ženklas |
Šiame ginče Apeliacinis skyrius vertino lyginamuose ženkluose sutampantį žodinį elementą „tidy“. Apeliacinis skyrius sutiko su pareiškėjo argumentu dėl ženkluose pasikartojančio žodžio „tidy“ vertinimo kaip aprašomojo pobūdžio informaciją teikiančio elemento (anglų kalbos žodis tidy – „tvarkingas, švarus“). Tokiu būdu pripažintina, kad savo esme šis elementas yra silpno skiriamojo požymio registruojamų 31 klasės prekių atžvilgiu. Todėl vien šio žodinio elemento sutapimas automatiškai negalėtų lemti ženklų panašumo.
Tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos konvergencijos programos 2014-10-02 Bendrajame pranešime dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės (skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) skiriamąjį požymį turinčių elementų įtaka). Šiame dokumente įtvirtinta, kad, jei sutampa silpno/neturinčio skiriamojo požymio elementas, tai savaime nereiškia, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: kiti elementai turi silpnesnį (arba vienodai silpną) skiriamąjį požymį arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų suvokimo įspūdis yra panašus; arba bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus.
Apeliacinis skyrius, vertindamas lyginamuosius prekių ženklus, padarė išvadą, kad ginčijamą ženklą sudaranti žodinių ir vaizdinių elementų visuma, kurios centre esantis stilizuotas gyvūnų pėdsakas yra ryškus ir aiškiai pastebimas, pagal išpildymo pobūdį sudaro vientisą kompoziciją su ženklą sudarančiais aprašomaisiais žodžiais, todėl jo buvimas ginčijamame ženkle padeda individualizuoti ženklą, visa tai suponuoja skirtingą žymenų suvokimo įspūdį. Pagal tai vien tik silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų „Tidy“ sutapimas nėra pakankamas pripažinti ženklus panašiais.
Apeliacinis skyrius, išnagrinėję lyginamuosius ženklus, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti protestuojamo ženklo „Clean&Tidy TOP QUALITY PRODUCT“ (paraiškos Nr. 2022 1388) panašumo į ankstesnį ženklą „TIDY CATS“ (reg. Nr. 002771244), todėl protestą atmetė.
Šis Apeliacinio skyriaus sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Su visu sprendimo tekstu galite susipažinti Protestų duomenų bazėje, sprendimas paskelbtas ir VPB OB (Valstybinio patentų biuro oficialus biuletenis, 2023 m. liepos 25 d.).
VPB Apeliacinio skyriaus praktika: ženklas „MOKA“ prieš ženklą „KAVOS LIKERIS Moka COFFEE LIQUEUR ORIGINAL“
VPB Apeliacinis skyrius išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp dviejų alkoholinių gėrimų gamintojų AS „Amber Latvijas balzams“ ir UAB „Henkell Freixenet Lietuva“.
Suinteresuotas asmuo AS „Amber Latvijas balzams“ proteste nurodė, kad ginčijamas prekių ženklas „KAVOS LIKERIS Moka COFFEE LIQUEUR ORIGINAL“ yra klaidinamai panašus į ankstesnius suinteresuoto asmens ženklus „MOKA“, kaip pavaizduota žemiau:
 |
 |
| Ankstesni ženklai | Ginčijamas ženklas |
Šiame ginče Apeliacinis skyrius vertino lyginamuose ženkluose sutampantį žodinį elementą „moka“. Apeliacinio skyrius sutiko su pareiškėjo argumentu dėl žodžio „moka“ vertinimo kaip aprašomojo pobūdžio informaciją teikiančio elemento. Žodis „moka“ nurodo kavamedžių pupelių pavadinimą, tai viena geriausių kavos rūšių. Taigi pagal savo semantinį turinį žodis „moka“ registruojamų prekių atžvilgiu (likeriai ir kiti alkoholiniai gėrimai) teikia tam tikrą informaciją apie prekių sudėtį ir skonį – būtent tai, jog moka kava yra naudojama alkoholinių gėrimų gamyboje, gali būti jų sudėtyje ir suteikti atitinkamą skonį.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, Apeliacinis skyrius pripažino, kad savo esme šis žodinis elementas „moka“ yra silpno skiriamojo požymio registruojamų 33 klasės prekių atžvilgiu. Todėl vien šio žodžio sutapimas automatiškai negalėtų lemti suklaidinimo galimybės. Tokios pat pozicijos laikomasi ir ESINT konvergencijos programos 2014-10-02 Bendrajame pranešime dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės (skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) skiriamąjį požymį turinčių elementų įtaka), kuriame nurodyta, kad vien tik silpno/neturinčio skiriamojo požymio elemento sutapimas negalėtų būti pagrindu pripažinti lyginamus ženklus panašiais.
Apeliacinis skyrius pažymėjo, kad vertinant ženklų bendrą suvokimo įspūdį, būtina pažymėti ženklų palyginimo kontekste reikšmingą aplinkybę, kad sutampantis elementas „moka“ lyginamuose ženkluose yra išpildytas skirtingais šriftais ir spalvomis. Be to, ginčijamas ženklas yra sudarytas iš didesnio žodinių ir vaizdinių elementų skaičiaus, išdėstytų tam tikra tvarka. Protestuojamą ženklą sudaranti vaizdinių elementų visuma sudaro vientisą kompoziciją, kurioje tiesiogiai prekių neaprašantys elementai (malūnėlis, puodelis, šaukštas) taip pat yra reikšmingi bendroje ženklo kompozicijoje, todėl vien žodžio „Moka“ pasikartojimas ženkluose nėra pakankamas, kad suklaidintų visuomenę.
Apeliacinis skyrius, išnagrinėję lyginamuosius ženklus, padarė išvadą, kad nurodyti skirtumai yra tokio pobūdžio, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti protestuojamo ženklo „KAVOS LIKERIS Moka COFFEE LIQUEUR ORIGINAL“ (paraiškos Nr. 2022 1066) panašumo į ankstesnius ženklus „MOKA“ (reg. Nr. 78668, 017931621), todėl protestą atmetė.
Šis Apeliacinio skyriaus sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Su visu sprendimo tekstu galite susipažinti Protestų duomenų bazėje, sprendimas paskelbtas ir VPB OB (Valstybinio patentų biuro oficialus biuletenis, 2023 m. birželio 26 d.).
Padirbinėjimas – vis dar opi problema intelektinės nuosavybės srityje
Puikiai žinoma, kad padirbtos prekės ne tik daro žalą verslui, šalies ekonomikai, bet ir kelia grėsmę visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai. Padirbinėjimas yra viena didžiausių problemų intelektinės nuosavybės srityje. Padirbinėjama viskas – nuo maisto produktų, vaistų, žaislų iki trąšų, automobilių ir net lėktuvų detalių.
Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, 2022 metais sulaikytų prekių kiekis – beveik 4 milijonai (3 811 903 vnt.), iš kurių didžiąją dalį (virš 3 mln.) sudaro sulaikyta suklastotų cigarečių pakuočių siunta. Šių metų pirmą pusmetį sulaikyta 209 369 vnt. prekių, kaip įtariama, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises.
Dažniausiai atsisiunčiamos ar gabenamos prekių klastotės yra plataus vartojimo prekės, tarp kurių – avalynė, drabužiai, žaislai, rankinės, kosmetika, automobilių detalės.
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT), kaip ir kiekvienais metais, dalinasi tyrimo, skirto įvertinti ES piliečių požiūrį į padirbinius ir piratinį turinį, rezultatais. 2023 m. atlikto tyrimo „ES piliečiai ir intelektinė nuosavybė. Suvokimas, informuotumas ir elgesys” rezultatai rodo, jog ES piliečiai puikiai žino neigiamas suklastotų prekių pirkimo pasekmes. Dauguma apklaustųjų mano, kad, perkant suklastotas prekes, yra palaikomas neetiškas elgesys (83 proc. apklaustųjų) ir nusikalstamos organizacijos (80 proc.) ir kad taip daromas neigiamas ekonominis poveikis, kadangi perkant padirbtas prekes ne tik žlugdomas verslas, bet ir naikinamos darbo vietos (79 proc.). Su teiginiu, kad suklastotų prekių pirkimas kelia grėsmę sveikatai, saugai ir aplinkai, sutinka maždaug du trečdaliai respondentų.
Tyrimas rodo, kad dauguma apklaustųjų žino apie suklastotų prekių daromą žalą. Dauguma ES piliečių nesutinka su dažniausiai pasitaikančiais argumentais, naudojamais tokiam elgesiui pateisinti. Paprašius įvertinti teiginius, pateisinančius klastočių pirkimą, didžioji apklausos dalyvių dalis nepateisino teiginių, kad klastotes galima pirkti, nes tai daro visi (81 proc.), nes originalus produktas neprieinamas vietinėje rinkoje (76 proc.) ir tada, kai įsigyjamos prabangos prekės (75 proc.). Tačiau maždaug trečdalis apklaustųjų vis dar yra įsitikinę, kad priimtina pirkti suklastotus gaminius, kai originalaus gaminio kaina yra per didelė. Pastebima, kad labai dažnai šių priežasčių priimtinumas priklauso nuo žmogaus amžiaus. Apskritai jaunesni vartotojai yra labiau linkę pateisinti suklastotų prekių pirkimą, ypač dėl finansinių argumentų. Pavyzdžiui, 50 proc. 15–24 metų žmonių sutinka arba yra linkę sutikti, kad priimtina pirkti suklastotus gaminius, kai originalaus gaminio kaina yra per didelė, o 41 proc. teigia, kad priimtina pirkti suklastotas prabangos prekes.
Deja, tačiau ESINT atliktas tyrimas parodė, kad jaunimas (15-24 m. amžiaus) ne visada supranta suklastotų prekių žalą. Jaunesni vartotojai per pastaruosius 12 mėnesių gerokai dažniau sąmoningai pirko suklastotus gaminius. Taip elgėsi maždaug ketvirtadalis (26 proc.) 15–24 metų ES vartotojų– tai daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Dar daugiau šio tyrimo rezultatų galite peržiūrėti čia: https://bit.ly/43xOS24.
Kasmet yra pastebima tendencija, jog visuomenė vis daugiau žino apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugos galimybes. Todėl vis didesnė visuomenės dalis neigiamai vertina intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, piratavimą, prekių padirbinėjimą ir kitus nusikaltimus. 2022 m. Valstybinio patentų biuro (VPB) užsakymu atliktos apklausos rezultatai taip pat maloniai nustebino: morališkai dauguma šalies gyventojų nepalaiko intelektinės nuosavybės vagysčių: 62 proc. neigiamai vertina intelektinės nuosavybės pažeidimus, o 67 proc. neigiamai vertina asmenis, kurie platina nelegalią arba suklastotą produkciją.
2023 m. birželio 13 d. VPB lankėsi LNK žurnalistai ir kalbino VPB direktorę Iriną Urbonę, kuri ne tik kalbėjo apie piratavimą, bet ir apie prekių ženklų klastojimą ir nesąžiningą naudojimą.
Visą interviu galite rasti čia.
Norime priminti, kad kiekvieną kūrėją skatiname pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga ir gerbti kitų kūrėjų turtą.
Šis straipsnis yra kampanijos #RinkisKasTikra 2023 dalis. Daugiau straipsnių aktualiomis temomis - jau greitai.
Naujausiame Europos patentų indekse Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių
Naujausiame, 2022 m. Europos patentų indekse, paskelbtame Europos patentų tarnybos (EPT), Lietuva užima 24 vietą iš 39 Europos valstybių, kurios yra Europos patentų organizacijos narės. Per metus Lietuvos pareiškėjai pateikė 10 proc. daugiau paraiškų dėl naujų išradimų patentavimo, dažniausiai norima patentuoti medicinos technologijų ir biotechnologijų išradimus.
2022 m. Lietuvos pareiškėjai EPT iš viso pateikė 78 paraiškas patentams gauti. Palyginimui, Estija pateikė 66 paraiškas ir užėmė 26 vietą, Latvija su 22 paraiškomis liko 33-ia.
Lietuvos išradėjų aktyvumas pastebimas jau ne pirmus metus – 2021 m. EPT buvo pateikta 42 proc. daugiau paraiškų nei 2020 m. Pasak Valstybinio patentų biuro direktorės Irinos Urbonės, tai rodo, kad mūsų šalies išradėjų kūrybingumas, siekis prisidėti prie pasaulinių iššūkių sprendimo nesenka ir yra kryptingos inovacijų skatinimo, paramos kūrėjams, mokslui, smulkiam ir vidutiniam verslui politikos atspindys.
„Patentavimo aktyvumui didelę įtaką daro bendra ekonominė situacija, švietimas, intelektinės nuosavybės kūrimo, apsaugos ir naudojimo skatinimo mechanizmai, verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Patento paraiškų skaičius neatspindi tikrojo Lietuvos inovacijų kūrimo potencialo, nes ne visos inovacijos yra patentuojamos kaip išradimai. Vis dėlto tik patentu apsaugotas išradimas suteikia verslui konkurencinį pranašumą rinkoje, garantuoja išradimo kūrimo sąnaudų grąžą ir pelną, teisių gynimą, tad svarbu ne tik patentuoti, bet ir rūpintis patentuotų išradimų komercializavimu ir apsauga“, – sako I. Urbonė.
Daugiausia paraiškų – medicinos technologijų srityje
Europos patentų indekso duomenimis, per 2022 m. iš viso gauta beveik 84 tūkst. paraiškų iš 39 Europos valstybių. Daugiausia paraiškų gauta iš Vokietijos (beveik 27 tūkst.), Prancūzijos (11 tūkst.) ir Šveicarijos (9 tūkst.). Mažiausiu pateiktų paraiškų skaičiumi išsiskyrė Šiaurės Makedonija (2 paraiškos), Albanija (3 paraiškos) ir San Marinas (6 paraiškos).
Didžiausią 2022-aisiais pateiktų paraiškų dalį sudarė skaitmeninių komunikacijų (8,6 proc.), medicinos bei kompiuterių technologijų (po 8 proc.), elektronikos bei energetikos (7 proc.), farmacijos (5 proc.) sričių išradimams patentuoti skirtos paraiškos.
Lietuvos pateiktos paraiškos pasiskirstė kiek kitaip. Apie 15 proc. paraiškų buvo pateikta siekiant patentuoti medicinos technologijų išradimus, antroje vietoje buvo biotechnologinių išradimų patentavimas – 14 proc., trečioje – chemijos inžinerijos sektoriaus išradimai (10 proc.).
- Urbonė sako, kad išradimo patentavimas nėra privaloma procedūra, išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir tuo atveju, jeigu jis nėra patentuotas. Tačiau išradimo sukūrimas dažniausiai yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ilgalaikių mokslinių ir finansinių investicijų, todėl yra naudinga jį užpatentuoti ir gauti patentu suteikiamą teisinę apsaugą.
„Patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą (naują įrenginį, produktą ar procesą). Tik patento savininkas turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti savo išradimą. Konkurentai neapsaugotą naują produktą gali nukopijuoti ir jį vėliau parduoti, o patento suteikiama išimtinė teisė suteikia galimybes nuo to apsisaugoti. Vadinasi, patentas yra priemonė užtikrinti verslo konkurencingumą. Patentą taip pat galima licencijuoti, jis gali palengvinti komercinių partnerių paiešką, būti rinkodaros veiksmų dalimi“, – teigia pašnekovė.
Patentuoja ir nacionaliniu lygiu
Patentus išradimams išduoda ne tik regioninė EPT, kurios išduodamas patentas gali galioti 39 Europos patentų konvencijos valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, bet ir nacionalinė tarnyba – Valstybinis patentų biuras (VPB). Pasak I. Urbonės, skirtumas yra tas, kad į VPB išradėjai kreipiasi tuomet, kai nori savo išradimą apsaugoti Lietuvoje ir gauti nacionalinį patentą. Per metus VPB gauna apie 100 nacionalinių patentų paraiškų, o į Lietuvą išplečiama apie 1000 Europos patentų. Regioninis ir nacionalinis išradimo patentavimas turi ir procedūrinių skirtumų, iš kurių pagrindinis – Lietuvoje galioja pareikštinė patentų sistema, kuomet nagrinėjant paraiškas netikrinamas išradimo naujumas ir neakivaizdumas, o EPT atliekama gilesnė ekspertizė.
„Verta paminėti, kad padavę nacionalinio patento paraišką, pareiškėjai papildomai gali pateikti prašymą atlikti paiešką EPT ir taip pasitikrinti, ar jų išradimas atitinka keliamus reikalavimus, t. y., yra naujas ir neakivaizdus. Pagal dvišalį EPT ir VPB susitarimą, Lietuvos pareiškėjams, kurie yra fiziniai asmenys, mažos ir vidutinės įmonės, mokslo ir studijų institucijos, pelno nesiekiančios organizacijos, 2336 eurus siekiančiam paieškos mokesčio dydžiui pritaikoma 80 proc. nuolaida“, – sako VPB vadovė.
Be to, kai patentas yra išduodamas VPB, jis galioja Lietuvos teritorijoje, o EPT išduotas patentas gali įsigalioti bet kurioje iš Europos patentų konvencijos valstybių, jeigu per 3 mėn. po patento išdavimo yra kreipiamasi į nacionalines tarnybas dėl patento įsigaliojimo, pateikiamas jo vertimas ir sumokami mokesčiai.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. pradės veikti Bendro galiojimo Europos patentas ir įsigalios pakeitimai, kuomet atsiras galimybė padavus vieną paraišką EPT ir jai išdavus Bendro galiojimo Europos patentą, įgyti vieningą išradimo apsaugą tose ES valstybėse narėse, kurios yra prisijungusios prie Bendro galiojimo patentų sistemos pagal 2012 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, ir ratifikavusios Bendro patentų teismo susitarimą.
VPB 2022 m. išdavė 93 patentus – 12 proc. daugiau nei 2021 m. (83). Daugiausia jų buvo išduota išradimams chemijos/metalurgijos, fizikos ir žmogaus poreikių tenkinimo srityse.
Anot I. Urbonės, kasmet gerėjantys Lietuvos rodikliai Europos patentų indekse džiugina, tačiau visada norisi siekti dar aukštesnių rezultatų. Tuo tikslu VPB užsakymu šiuo metu atliekama Intelektinės nuosavybės paskatų studija, kuri padės išgryninti Lietuvoje taikomas intelektinės nuosavybės kūrimo skatinimo priemones, iniciatyvas, kurios prisidėtų prie intensyvesnio intelektinės nuosavybės galimybių išnaudojimo, patento paraiškų skaičiaus augimo, kuriamų išradimų patentų kokybės gerinimo.
„ROCHER“ prieš „ROSHEN“: ženklų klaidinamo panašumo vertinimas
Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius (toliau – Apeliacinis skyrius) išnagrinėjo ginčą, kilusį tarp dviejų žinomų konditerijos gaminių gamintojų – Italijos įmonės FERRERO S.p.A. ir Ukrainos įmonės „Kondyterska korporatsia „ROSHEN“.
Šis sprendimas yra pirmasis Apeliacinio skyriaus sprendimas, kuriam pritaikius Decision Desktop įrankį pagal ESINT – VPB vykdomą projektą ECP3, į Apeliacinio skyriaus sprendimus pradedami kelti ginčo prekių ženklų vaizdai.
Suinteresuotas asmuo FERRERO S.p.A proteste nurodė, kad ginčijamas prekių ženklas „ROSHEN MILK CHOCOLATE“ klaidinamai panašus į ankstesnius suinteresuoto asmens ženklus: „ROCHER“ ir „FERRERO ROCHER“, kaip pavaizduota žemiau:
Vertinant lyginamųjų ženklų bendrą sukuriamą suvokimo įspūdį Apeliacinis skyrius konstatavo, kad pagrindinis ir dominuojantis elementas juose atitinkamai yra žodžiai „ROCHER“ ir „ROSHEN“, kurie formuoja ženklų bendrą suvokimo įspūdį. Grafiniai ženklų elementai yra dekoratyvinio arba aprašomojo pobūdžio registruojamų prekių atžvilgiu, o žodžiai „FERRERO“ ir „MILK CHOCOLATE“ neturi skiriamojo požymio, todėl ženklui išskirtinumo nesuteikia.
Apeliacinis skyrius nagrinėjo pagrindinius ir skiriamuosius ženklų elementus žodžius „ROCHER“ ir „ROSHEN“ ir padarė išvadą, kad jie yra panašūs vizualiai ir fonetiškai. Dėl semantinio ženklų panašumo Apeliacinis skyrius padarė išvadą, kad tiek protestuojamo ženklo pagrindinis elementas žodis „ROSHEN“, tiek ankstesniuose ženkluose esantis žodis „ROCHER“ Lietuvos vartotojams neturi jokios prasmės.
Todėl, įvertinus ženklų vizualų ir fonetinį panašumą (semantinis vertinimas nėra galimas), Apeliacinis skyrius padarė išvadą, kad protestuojamas ženklas „ROSHEN MILK CHOCOLATE“ yra klaidinamai panašus į ankstesnius suinteresuoto asmens prekių ženklus „ROCHER“ bei „FERRERO ROCHER“, todėl protestas buvo tenkintinas ir atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvoje ginčijamo ženklo tarptautinei registracijai.
Pažymėtina, kad Apeliacinio skyriaus išvadą pagrindžia ir suinteresuoto asmens pateiktas įrodymas – Lietuvos gyventojų apklausa, kurios duomenimis, 55 procentai respondentų nurodė, kad žodžiai „ROCHER“ ir „ROSHEN“ yra panašūs.
Šis Apeliacinio skyriaus sprendimas dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. Su visu sprendimo tekstu galite susipažinti Protestų duomenų bazėje, sprendimas paskelbtas ir VPB OB (Valstybinio patentų biuro oficialus biuletenis, 2023 m. gegužės 25 d.).
Vilniaus apygardos teismas patvirtinto VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą dėl prekių ženklo „NAUJOJI RŪTA“
Vilniaus apygardos teismas (toliau – VAT) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „NAUJOJI RŪTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rūta“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 2Ap–2182 (toliau – Sprendimas) panaikinimo, trečiasis asmuo – Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras (toliau – VPB).
UAB „NAUJOJI RŪTA“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus Sprendimą ir priimti naują sprendimą – įregistruoti UAB „Naujoji rūta“ vardu žodinį prekių ženklą „NAUJOJI RŪTA“ Nicos klasifikacijos 30 klasės prekėms: konditerijos gaminiai ir kt.
VAT byloje buvo sprendžiamas prekių ženklų „RŪTA“ ir „NAUJOJI RŪTA“ klaidinamo panašumo klausimas. Teismas sutiko su VPB pozicija, kad nagrinėjamu atveju būtent daiktavardis „Rūta“ turi stiprų skiriamąjį požymį, tuo tarpu būdvardis „Naujoji“, pagal savo semantinį turinį gali būti sinonimiškai suvokiamas kaip „nauja, atsinaujinusi“, tačiau nesukuria kokios nors visiškai kitos semantikos.
Byloje teismas taip pat vertino ir visuomenės nuomonės apklausos duomenis, kurie patvirtino, kad didelė dalis apklaustųjų (net 61 proc.) prekių ženklus „RŪTA” ir „NAUJOJI RŪTA“ įvardijo panašiais.
Teismas, įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes, pritarė VPB padarytai išvadai, kad atsižvelgiant į sutampančius ir nesutampančius elementus, jų svarbą ženklo kompozicijoje bei ženklų suvokimo įspūdžiui, ginčo ženklas „NAUJOJI RŪTA“ yra panašus į atsakovės ankstesnius ženklus „RŪTA“.
VAT sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kviečiame susipažinti su leidiniu „Intelektinė nuosavybė ir mediacija“
Kviečiame susipažinti su Valstybinio patentų biuro, Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos parengtu leidiniu „Intelektinė nuosavybė ir mediacija“.
Šiame leidinyje rasite daug informacijos apie intelektinę nuosavybę ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus, įskaitant ir informaciją apie pagrindinius intelektinės nuosavybės objektus ir jiems keliamus reikalavimus.
Su leidiniu galite susipažinti čia.