Komercinės paslaptys

Kas yra komercinės paslaptys?

Komercinė paslaptis – tai informacija, kuri yra slapta, turi komercinę vertę ir yra apsaugota. Informacija turi atitikti visus tris požymius.

  • Informacija yra slapta jeigu ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija.
  • Informacija turi tikrą ar potencialią komercinę vertę, nes yra slapta.
  • Informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi pagrįstų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą.
  • Komercinės paslaptys gali apimti įvairią informaciją ir praktinę patirtį. Komercinėmis paslaptimis laikoma tiek cheminių junginių formulės ar gamybos procesai, tiek klientų ar tiekėjų sąrašai, naujo produkto kaina, dar nepaskelbtas ir neregistruotas prekių ženklas.

Komercinių paslapčių apsauga

  • Komercinės paslaptys nėra registruojamos. Komercinių paslapčių apsaugai nėra laiko apribojimų. Komercinės paslaptys nesukuria jų turėtojams išimtinių teisių.
  • Komercinės paslaptys saugomos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Teisėtai atskleista komercinė paslaptis praranda teisinę apsaugą. Už neteisėtą komercinės paslapties gavimą, naudojimą ar atskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, drausminė (materialinė) atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė.
  • Komercinių paslapčių turėtojo civilinius teisių gynimo būdus komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atvejais nustato Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas.

Komercinių paslapčių turėtojų teisės ir jų gynimas

Komercinių paslapčių apsauga gali būti taikoma, kol informacija atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus (slaptumas, komercinė vertė ir pagrįstos pastangos ją apsaugoti).

Komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti (savarankiškas tapačios informacijos sukūrimas laikytinas nepažeidžiančiu komercinės paslapties savininko teisių):

  • nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą;
  • uždrausti gaminti, siūlyti, teikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais;
  • atšaukti iš rinkos su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes;
  • pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių savybę, dėl kurios pažeidžiama komercinė paslaptis;
  • sunaikinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas pašalinti iš rinkos, jeigu pašalinimu nepažeidžiama komercinės paslapties apsauga;
  • sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį šių dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų;
  • atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Ginčų nagrinėjimo tvarka

Ginčai, susiję su komercinėmis paslaptimis, gali būti nagrinėjami: ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, pirmosios instancijos teisme, alternatyviais ginčų sprendimo būdais. Už neteisėtą komercinės paslapties gavimą, naudojimą ar atskleidimą gali būti taikoma civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka

Komercinės paslapties turėtojas gali kreiptis į komercinę paslaptį neteisėtai gavusį, naudojusį ar atskleidusį asmenį (t. y. pateikti pretenziją) prieš kreipdamasis dėl teisių gynimo į teismą. Tokia ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma.

Pirmosios instancijos teisme

Ginčai nagrinėjami pateikus ieškinį apylinkės ar apygardos teismui pagal bendrąsias civilinių bylų teismingumo taisykles.

Alternatyvūs ginčų sprendimai

Pavyzdžiui, gali būti vykdoma mediacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymu. Taip pat ginčui dėl komercinės paslapties gali būti taikomas komercinis arbitražas pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą. Tokia ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma.