IN ir švietimas
INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ IR ŠVIETIMAS
Intelektinė nuosavybė ir švietimas
Intelektinės nuosavybės kūrėju ir savininku gali būti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, išsilavinimo, socialinio ir ekonominio statuso. Kiekvienas iš mūsų yra kasdieninis intelektinės nuosavybės naudotojas, tad svarbu gerbti intelektinę nuosavybę, vertinti jos kuriamą ekonominę ir socialinę naudą.
Temas, leidžiančias susipažinti su intelektine nuosavybe, skatinama įtraukti į bendrojo ugdymo programas. Šią sritį Lietuvoje koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra (https://www.nsa.smm.lt/). Daugiau informacijos, kaip bendrojo ugdymo mokyklose informacija apie intelektinę nuosavybę gali būti įtraukta į mokymosi procesą, rasite https://sodas.ugdome.lt/metodine-medziaga (ieškoti detaliojoje paieškoje pagal žodį „intelektinė“).
Naudingos nuorodos
Daugybę įvairių mokymo programų apie intelektinę nuosavybę siūlo:
IN ir mokslas
INTELEKTINĖ NUOSAVYBĖ IR MOKSLAS
Intelektinė nuosavybė ir mokslas
Daug intelektinės nuosavybės objektų sukuriama mokslo ir studijų institucijose vykdant įvairius mokslinius tyrimus. Todėl svarbu mokslo ir studijų institucijoms (aukštosioms mokykloms, mokslinių tyrimų institutams) tinkamai apsaugoti savo sukuriamą intelektinę nuosavybę ir ją komercializuoti.
Kad būtų galima efektyviai paskirstyti mokslo ir verslo veiklos kryptis bei išteklius, būtina užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
Lietuvos universitetai, siekdami skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei žinių dalijimąsi, įsteigė technologijų perdavimo centrų tinklą (https://www.tto.lt/).
Naudingos nuorodos
Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą, jo svarbą ir naudą:
Kaip apsaugoti intelekinės nuosavybės teises užsienyje?
Kaip apsaugoti intelektinės nuosavybės teises užsienyje?
Kodėl svarbu apsaugoti intelektinę nuosavybę užsienyje, kokiu atveju reikėtų svarstyti apie intelektinės nuosavybės apsaugą užsienyje?
Intelektinės nuosavybės teisės yra teritorinio galiojimo, t. y. jos saugomos ir ginamos toje teritorijoje, kurioje paprašyta teisinės apsaugos. Todėl labai svarbu, prieš pradedant veiklą kitose valstybėse, apsaugoti savo teises tų valstybių teritorijoje, jas įregistruojant, jeigu objektai yra registruojami, taip pat reikėtų susipažinti su tų valstybių intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, susirasti atstovą, kuris išmanytų intelektinės nuosavybės apsaugos klausimus ir turėtų teisę atstovauti valstybės pramoninės nuosavybės apsaugos tarnyboje.
Kur kreiptis siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę užsienyje?
Intelektinės nuosavybės objektai – Lietuvos piliečių sukurti kūriniai yra saugomi visose valstybėse, kurios prisijungusios prie tarptautinių konvencijų pagal šių šalių nacionalinius įstatymus. Daugybė valstybių yra prisijungusios prie Berno konvencijos. Išsamus valstybių, kurios prisijungusios prie įvairių konvencijų, sąrašas prieinamas Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tinklalapyje.
Pramoninės nuosavybės objektai – šių objektų apsauga susijusi su registracija. Kitose valstybėse galima apsaugoti 3 būdais – nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu.
Kur kreiptis siekiant apginti užsienyje pažeistas intelektinės nuosavybės teises?
Jeigu intelektinės nuosavybės teisės pažeidžiamos užsienyje, teisėms ginti taikomi pažeidimo vietos įstatymai. Todėl susidūrus su intelektinės nuosavybės pažeidimu patartina dėl teisinės konsultacijos kreiptis į toje valstybėje veikiančius teisininkus, patentinius patikėtinius, atsakingas institucijas. Informaciją, kaip veikia atitinkamos valstybės intelektinės nuosavybės sistema, gali suteikti:
Kaip apginti pažeistas intelektinės nuosavybės teises?
Kaip apginti pažeistas intelektinės nuosavybės teises?
IN savininkų teisės, jų turinys ir apribojimai
Intelektinės nuosavybės objektų savininkų teisės, jų turinys ir apribojimai reglamentuojami specialiuose įstatymuose:
- Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 13–33, 52–58, 61–63, 73–88 str.
- Patentų įstatymo 35, 40, 52–60 str.
- Prekių ženklų įstatymo 14–19, 70–77 str.
- Dizaino įstatymo 14, 36–39, 47–49 str.
- Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 5–6, 21–21(7) str.
- Augalų veislių apsaugos įstatymo 26–29, 41–41(9) str.
- Konkurencijos įstatymo 15–16 str.
- Komercinių paslapčių įstatymo 4–9 str.
- ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose intelektinės nuosavybės objektų apsaugą.
Pažeistų teisių gynimo būdai
Intelektinės nuosavybės objektų savininkai savo pažeistas teises gali ginti teismine ir (arba) neteismine tvarka.
Alternatyvūs ginčų sprendimų būdai
Ikiteisminis ginčų sprendimas – procesas, kurio metu ginčo šalys siekia neteisminiu būdu, padedant nešališkiems ir nepriklausomiems tarpininkams, taikiai išspręsti ginčą.
Mediacija
Teismo procesas nėra vienintelis būdas išspręsti ginčą dėl intelektinės nuosavybės. Galima rinktis ir kitą plačiai pasaulyje taikomą ginčų sprendimo procedūrą – mediaciją. Esminis skirtumas tarp teisminio ginčo sprendimo ir ginčo sprendimo mediacijos būdu yra tas, kad pastaruoju atveju šalys pačios priima joms palankiausią sprendimą konfidencialiomis sąlygomis. Kitas verslui svarbus aspektas – laiko, sąnaudų ir efektyvumo kriterijai. Mediacija, palyginant su ginčo sprendimu teisme, yra daug pigesnis ir greitesnis procesas. Mediacijos galimybė įtvirtinta Prekių ženklų įstatyme, tačiau ją galima taikyti ir kilus ginčui dėl dizaino ar išradimo patento. Lietuvos teismo mediatorių sąrašą su jų specializacijomis galima rasti čia.
Mediacijos paslaugą taip pat siūlo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba ir Pasaulio intelektinės nuosavybės tarnybos Mediacijos ir arbitražo centras.
Autorių teisės ar gretutinės teisės
Jeigu pažeistos autorių teisės ar gretutinės teisės, ginčą galima spręsti neteismine tvarka. Kultūros ministerija organizuoja ikiteisminį ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytų kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nuostatų taikymo. Ikiteisminių ginčų sprendimo ir tarpininkavimo funkcijas atlieka Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija.
Tarpininkavimas derybose
Derybų procesas, kuriame dalyvaujantys nešališki ir nepriklausomi tarpininkai padeda derybų šalims suderinti interesus ir tobulinti derybines pozicijas, kad derybų šalys pasiektų priimtiną susitarimą. Tarpininkavimas taikomas derybose dėl licencinių sutarčių naudoti kolektyviai administruojamus kūrinius ir (arba) gretutinių teisių objektus sudarymo ir (arba) atlyginimo tarifų nustatymo, taip pat derybose sprendžiant ginčus, susijusius su techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais.
Teisminis ginčo nagrinėjimas
Pažeistos intelektinės nuosavybės savininko teisės civiline tvarka gali būti ginamos pateikiant ieškinį Lietuvos Respublikos teismui. Dėl intelektinės nuosavybės ginčų specifikos ginčai, kylantys dėl prekių ženklų, dizaino, išradimų patentų, topografijų, teismingi pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismui. Ginčai dėl kitų intelektinės nuosavybės objektų yra teismingi bendrosios kompetencijos Lietuvos teismams.
Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekse numatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui ir vėliau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jeigu yra kasacijos pagrindas.
Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė
Muitinės atliekamas intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas
Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas prekėms, kurioms taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės, yra efektyvus būdas greitai ir veiksmingai suteikti teisinę apsaugą teisių turėtojui, taip pat naudotojams ir gamintojų grupėms.
Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai arba jų įgalioti atstovai turi teisę pateikti prašymą muitinei imtis veiksmų, kad muitinė galėtų atlikti intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą.
Prašymų muitinei imtis veiksmų nustatytas formas galima rasti Muitinės tinklalapyje.
Intelektinės nuosavybės turėtojai prašymą muitinei imtis veiksmų gali pateikti per Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamą intelektinės nuosavybės teisių gynimo portalą, IPEP.
Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant galiojančio intelektinės nuosavybės teisių turėtojo prašymo. Tokiais atvejais muitinei sulaikius prekes, kurios, kaip įtariama, gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, prašymas muitinei imtis veiksmų turėtų būti pateiktas per nustatytą laikotarpį po prekių sulaikymo.
Kas yra intelektinė nuosavybė?
Kas yra intelektinė nuosavybė?
Kas yra intelektinė nuosavybė?
Intelektinė nuosavybė – tai žmogaus kūrybinės veiklos rezultatas, kūrinys. Intelektinė nuosavybė apima pramoninės nuosavybės objektus ir autorių teisių objektus. Pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip prekių ženklai, išradimai, dizainai, topografijos, geografinės nuorodos, augalų veislės, saugomi įregistruoti, o autorių teisių objektai, t. y. kūriniai (muzikos, filmų įrašai ir t. t.) saugomi nuo sukūrimo momento (nėra registruojami).
Kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę?
Jūsų intelektinė nuosavybė turi būti laiku ir tinkamai apsaugota, nes tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia jums galimybę:
Patarimai, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę
Jeigu sukūrėte / turite autorių teisų apsaugos objektą, atminkite, kad šie objektai saugomi nuo sukūrimo momento (be registracijos). Šiuo atveju rekomenduojama užfiksuoti autorių teisių, gretutinių teisių objektą (pasirinktu būdu tam tikroje laikmenoje), kad matytųsi šio objekto sukūrimo data tuo atveju, jei ateityje kiltų ginčas dėl pirmumo teisės į šio objekto sukūrimą.
Jeigu sukūrėte pramoninės nuosavybės objektą, tokį kaip išradimą, prekių ženklą, dizainą, atminkite, kad šie objektai saugomi nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti šių pramoninės nuosavybės objektų registracija. Priklausomai nuo pasirinkto verslo modelio ir rinkų, šiuos pramoninės nuosavybės objektus galite registruoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (žr. „Kaip apsaugoti intelektinės nuosavybės teises užsienyje“).
Jeigu nusprendėte saugoti intelektinę nuosavybę komercinių paslapčių pagrindu, tokiu atveju rekomenduojama sutartyse su partneriais, darbuotojais ir kitais asmenimis, kuriems ši informacija bus atskleista, numatyti konfidencialumo sąlygas, kuriomis šie asmenys būtų teisiškai įpareigoti neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims.
Visais atvejais, sukūrus intelektinės nuosavybės objektą, būtina imtis aktyvių veiksmų siekiant jį apsaugoti. Tai apima konkurenčių veiksmų analizę, siekiant įvertinti, ar sukurtas intelektinės nuosavybės objektas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus, kad galėtų būti apsaugomas jį įregistruojant. Įregistravus intelektinės nuosavybės objektą ar jį viešai paskelbus, svarbu stebėti, ar konkurentai nekopijuoja ir (arba) neteisėtai nenaudoja jūsų intelektinės nuosavybės objekto. Jeigu jūsų intelektinė nuosavybė apima prekių ženklus, išradimus ar dizainą, rekomenduojama nuolat atlikti šių objektų paiešką, norint įsitikinti, kad nėra siekiama vėliau registruoti panašių / tapačių prekių ženklų, dizainų, nepatentabilių išradimų. Nustačius galimą pažeidimą, rekomenduojama imtis aktyvių veiksmų (užprotestuoti, pateikti prašymą objektą pripažinti negaliojančiu, atlikti kitus teisėtus veiksmus).
Ką reikia žinoti apie intelektinę nuosavybę prieš pradedant verslą
Veiksmai prieš pradedant verslą:
Idėjos nėra saugomos, todėl labai svarbu imtis priemonių ir jų neapdairiai neatskleisti tretiesiems asmenims. Jeigu būtų poreikis atskleisti idėją kitiems asmenims (pvz., partneriams, tiekėjams), rekomenduojama sudaryti konfidencialumo susitarimus, kuriuose būtų numatytos sąlygos dėl informacijos neatskleidimo.
Rekomenduojama tinkamai pasirūpinti pramoninės nuosavybės objektų apsauga, nes pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainas, saugomi tik nuo registracijos momento.
Kokiose šalyse registruoti pramoninės nuosavybės objektus, priklauso nuo jūsų pasirinkto verslo modelio ir aktualių rinkų. Vienais atvejais gali pakakti registracijos vienoje šalyje, pvz., Lietuvoje, kitais atvejais registracija turėtų apimti kelias šalis ar regionus.
Prieš registruojant pramoninę nuosavybę rekomenduojama atlikti esamų pramoninės nuosavybės objektų paiešką, siekiant įsitikinti, kad nepažeisite kitų asmenų ankstesnių teisių. Pavyzdžiui, jeigu ketinate registruoti prekių ženklą, prieš pateikiant paraišką rekomenduojama atlikti paiešką ir įsitikinti, kad nėra registruotų panašių ar tapačių ženklų. Taip pat vertėtų įsitikinti, kad jūsų prekių ženklas nepažeis kitų ankstesnių teisių (domeno, juridinio asmens pavadinimų).
Jeigu esate autorių teisių objektų (interneto puslapio turinio, nuotraukų, tekstų socialinėje medijoje ir kt.) savininkas, rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint autorių teisių simboliu Ⓒ. Jeigu esate gretutinių teisių objektų (įrašų) savininkas, rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint gretutinių teisių simboliu ℗.
Renginiai
RENGINIAI