Kaip apginti pažeistas intelektinės nuosavybės teises?

IN savininkų teisės, jų turinys ir apribojimai

Intelektinės nuosavybės objektų savininkų teisės, jų turinys ir apribojimai reglamentuojami specialiuose įstatymuose:

  • Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 13–33, 52–58, 61–63, 73–88 str.
  • Patentų įstatymo 35, 40, 52–60 str.
  • Prekių ženklų įstatymo 14–19, 70–77 str.
  • Dizaino įstatymo 14, 36–39, 47–49 str.
  • Puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo 5–6, 21–21(7) str.
  • Augalų veislių apsaugos įstatymo 26–29, 41–41(9) str.
  • Konkurencijos įstatymo 15–16 str.
  • Komercinių paslapčių įstatymo 4–9 str.
  • ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose intelektinės nuosavybės objektų apsaugą.

Asmenims, pažeidusiems intelektinės nuosavybės teises, gali būti taikoma civilinė, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Specialieji intelektinės nuosavybės įstatymai reglamentuoja civilinius teisių gynimo būdus ir priemones, pvz., Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73–88 str., Patentų įstatymo 52–60 str., Prekių ženklų įstatymo 70–77 str., Dizaino įstatymo 47–49 str.

Pažeistų teisių gynimo būdai

Intelektinės nuosavybės objektų savininkai savo pažeistas teises gali ginti teismine ir (arba) neteismine tvarka.

Esant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui, rekomenduojama ginčą išspręsti taikiai, nes taikus ginčo sprendimo būdas sutaupo laiko ir pinigų. Taikus ginčų sprendimo būdas gali būti pretenzijos su nurodytu galimu teisių pažeidimu pateikimas kitai pusei ir įpareigojimas per pretenzijoje nustatytą laiką įvykdyti pretenzijos reikalavimus. Paprastai šioje ginčo sprendimo stadijoje viena šalis kitai šaliai gali išsiųsti keletą oficialių raštų, siekdamos rasti bendrą sutarimą.

Ikiteisminis administracinis ginčų nagrinėjimas

Registruojamų pramoninės nuosavybės objektų (prekių ženklų ir dizaino) atveju ginčus dėl šių objektų registracijos pripažinimo negaliojančia ar jos panaikinimo sprendžia Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius.

Daugiau informacijos apie ginčų sprendimą Valstybiniame patentų biure galima rasti čia

Alternatyvūs ginčų sprendimų būdai

Ikiteisminis ginčų sprendimas – procesas, kurio metu ginčo šalys siekia neteisminiu būdu, padedant nešališkiems ir nepriklausomiems tarpininkams, taikiai išspręsti ginčą.

Mediacija

Teismo procesas nėra vienintelis būdas išspręsti ginčą dėl intelektinės nuosavybės. Galima rinktis ir kitą plačiai pasaulyje taikomą ginčų sprendimo procedūrą – mediaciją. Esminis skirtumas tarp teisminio ginčo sprendimo ir ginčo sprendimo mediacijos būdu yra tas, kad pastaruoju atveju šalys pačios priima joms palankiausią sprendimą konfidencialiomis sąlygomis. Kitas verslui svarbus aspektas – laiko, sąnaudų ir efektyvumo kriterijai. Mediacija, palyginant su ginčo sprendimu teisme, yra daug pigesnis ir greitesnis procesas. Mediacijos galimybė įtvirtinta Prekių ženklų įstatyme, tačiau ją galima taikyti ir kilus ginčui dėl dizaino ar išradimo patento. Lietuvos teismo mediatorių sąrašą su jų specializacijomis galima rasti čia.

Mediacijos paslaugą taip pat siūlo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba ir Pasaulio intelektinės nuosavybės tarnybos Mediacijos ir arbitražo centras.

Autorių teisės ar gretutinės teisės

Jeigu pažeistos autorių teisės ar gretutinės teisės, ginčą galima spręsti neteismine tvarka. Kultūros ministerija organizuoja ikiteisminį ginčų sprendimą ir tarpininkavimą derybose dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatytų kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo nuostatų taikymo. Ikiteisminių ginčų sprendimo ir tarpininkavimo funkcijas atlieka Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija.

Tarpininkavimas derybose

Derybų procesas, kuriame dalyvaujantys nešališki ir nepriklausomi tarpininkai padeda derybų šalims suderinti interesus ir tobulinti derybines pozicijas, kad derybų šalys pasiektų priimtiną susitarimą. Tarpininkavimas taikomas derybose dėl licencinių sutarčių naudoti kolektyviai administruojamus kūrinius ir (arba) gretutinių teisių objektus sudarymo ir (arba) atlyginimo tarifų nustatymo, taip pat derybose sprendžiant ginčus, susijusius su techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimais.

Teisminis ginčo nagrinėjimas

Pažeistos intelektinės nuosavybės savininko teisės civiline tvarka gali būti ginamos pateikiant ieškinį Lietuvos Respublikos teismui. Dėl intelektinės nuosavybės ginčų specifikos ginčai, kylantys dėl prekių ženklų, dizaino, išradimų patentų, topografijų, teismingi pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismui. Ginčai dėl kitų intelektinės nuosavybės objektų yra teismingi bendrosios kompetencijos Lietuvos teismams.

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti Civilinio proceso kodekse numatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti skundžiamas apeliacinės instancijos teismui ir vėliau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jeigu yra kasacijos pagrindas.

Ieškinį teismui galima pateikti ir nuotoliniu būdu naudojantis e.teismas.lt sistema

Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė

Baudžiamoji atsakomybė

Už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą, kai nusikalstama veika yra pripažįstama nusikaltimu pagal Baudžiamojo kodekso 191–195 str., 204 str., gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kai už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą kyla baudžiamoji atsakomybė, intelektinės nuosavybės savininkas, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Administracinė atsakomybė

Jeigu už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimą kyla administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 121–125 str., tokiu atveju policija ir (ar) muitinė pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus įstatymų nustatyta tvarka.

Muitinės atliekamas intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas

Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimas prekėms, kurioms taikomos muitinės priežiūros arba muitinio tikrinimo priemonės, yra efektyvus būdas greitai ir veiksmingai suteikti teisinę apsaugą teisių turėtojui, taip pat naudotojams ir gamintojų grupėms.

Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai arba jų įgalioti atstovai turi teisę pateikti prašymą muitinei imtis veiksmų, kad muitinė galėtų atlikti intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą.

Prašymų muitinei imtis veiksmų nustatytas formas galima rasti Muitinės tinklalapyje.

Intelektinės nuosavybės turėtojai prašymą muitinei imtis veiksmų gali pateikti per Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamą intelektinės nuosavybės teisių gynimo portalą, IPEP.

Tam tikrais atvejais muitinės priežiūros priemones muitinė gali taikyti ir savo iniciatyva (ex officio), nesant galiojančio intelektinės nuosavybės teisių turėtojo prašymo. Tokiais atvejais muitinei sulaikius prekes, kurios, kaip įtariama, gali būti pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, prašymas muitinei imtis veiksmų turėtų būti pateiktas per nustatytą laikotarpį po prekių sulaikymo.

Muitinės priežiūros priemonės yra taikomos Sąjungos muitų teritorijoje, kai prekės, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises:

  • deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui arba reeksportui įforminti;
  • įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos;
  • pateikiamos specialiosioms procedūroms įforminti.

Daugiau informacijos apie muitinės priežiūros priemonių taikymą Lietuvoje galima rasti čia.

Kilus klausimų dėl muitinės priežiūros priemonių taikymo, galima kreiptis į Lietuvos muitinę el. p. info@lrmuitine.lt.