Europos Patentų Akademijos ir ESINT Akademijos nuotolinis seminaras tema „Kaip naudoti intelektinę nuosavybę žaliųjų technologijų srityje?”

Gruodžio 5 d., antradienį, kviečiame į Europos Patentų Akademijos ir ESINT Akademijos nuotolinį seminarą „Kaip naudoti intelektinę nuosavybę žaliųjų technologijų srityje?. 

Seminaro metu sužinosite, kodėl intelektinė nuosavybė yra svarbi Jūsų verslo apsaugai. Taip pat bus išnagrinėta, kokios intelektinės nuosavybės apsaugos rūšys yra galimos ir kam apsauga netaikoma. 

Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija čia


Atsakė, ką reikia žinoti, norint patentuoti išradimą: kodėl pirmas žingsnis turėtų būti nacionalinė paraiška

Lietuvoje kasmet apie 100 išradimų apsaugoma nacionaliniais patentais, tačiau šis skaičius galėtų būti didesnis, nes ne visi išradėjai žengia kitą žingsnį ir savo išradimus patentuoja. Ekspertai teigia, kad patentuoti būtina, nes nepatentuotas išradimas gali tapti intelektinės nuosavybės vagysčių objektu, bet prieš tai reikėtų išsiaiškinti, ar išradimas apskritai gali būti patentuojamas, ir pirmiausia apsaugoti jį nacionaliniame lygmenyje. 

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėjos Vitos Kiriliauskaitės, išradimo patentas galioja tos šalies teritorijoje, kurioje jis išduotas. Tad jeigu išradimas bus patentuotas Lietuvoje, tai jo apsauga ir galios tik Lietuvoje.  

„Apsisprendimas, kur patentuoti išradimą, priklauso nuo to, kuriose rinkose patento savininkas numato naudoti išradimą. Vis dėlto pirmoji stotelė patentavimo kelyje turėtų būti nacionalinė paraiška, nes paprasčiau, greičiau ir pigiau paduoti nacionalinę patento paraišką lietuvių kalba ir užsitikrinti pirmumo teisę visame pasaulyje. Pastaroji teisė yra vadinama prioritetu ir ji reiškia, kad po paraiškos padavimo pareiškėjas turi 12 mėnesių apsispręsti, ar norės išradimo apsaugos ir kitose valstybėse, kur išradimo atitikimas jam keliamiems reikalavimams būtų vertinamas, atsižvelgiant į pirminės paraiškos padavimo datą. Be to, nacionaliniai patentai išduodami itin greitai, nes galioja pareikštinė sistema ir todėl neatliekama esminė ekspertizė, tad apsauga išradimui bus užtikrinta nelaukiant keliolikos metų, o tiek gali trukti regioninių ar tarptautinių patentų išdavimo procesas“, – aiškina V. Kiriliauskaitė. 

Skirtingi patentavimo keliai 

Padavęs nacionalinę paraišką Lietuvoje, pareiškėjas gali pasinaudoti paieškos Europos patentų tarnyboje (EPT) galimybe ir palankiomis sąlygomis gauti pasaulinį sukurto išradimo naujumo įvertinimą. Anot patentinės patikėtinės Virginijos Draugelienės, ši paieška ypač naudinga, jei pareiškėjas išradimo patentavimą nori tęsti kitose šalyse.  

„Iš gautos paieškos ataskaitos išradėjas sužino apie jo išradimo naujumą, išradybinį žingsnį bei kitus paraiškoje esančius netikslumus. Tai žinodamas ir patentuodamas išradimą kitose šalyse, jis gali išradimo aprašymą tikslinti, tobulinti bei daryti pakeitimus. Taip pat pareiškėjas gali įvertinti tolimesnio patentavimo tikslingumą“, – sako V. Draugelienė.  

Be to, nusprendus išradimą patentuoti kitose šalyse, paduodant prašymą Europos patentui gauti ir pridėjus jau atliktą EPT paieškos ataskaitą, paieškos mokesčiui Europos patentų tarnyba suteikia didelę nuolaidą, o paduodant Tarptautinę patento paraišką, ir pridėjus gautą EPT paieškos ataskaitą, jeigu išradimo esminiai požymiai nebuvo pakeisti, tarptautinės patento paieškos mokestis grąžinamas 100 procentų. 

EPT paieška daugiausiai naudojasi mokslinės įstaigos ir bendrovės, parduodančios savo gaminius užsienyje ir norinčios apsaugoti juos patentais kitose šalyse, pavyzdžiui, lazerius gaminančios įmonės.  

„Patarčiau pirmiausia nedvejoti patentavimo nauda, apginant gaminamą produktą nuo kopijuotojų, ir iš pradžių paduoti nacionalinio patento paraišką, o po to atlikti EPT paiešką ir ją įvertinus spręsti apie tolimesnio patentavimo tikslingumą“, – aiškina patentinė patikėtinė.  

Pasak VPB atstovės V. Kiriliauskaitės, jei išradimą planuojama komercializuoti užsienyje, būtina jį apsaugoti, patentuojant arba atskirai kiekvienoje šalyje, pasirinkus pavienius nacionalinius kelius, arba vienu metu keliose šalyse, naudojantis tarptautinių ar regioninių susitarimų teikiama galimybe.  

Vadovaujantis Patentinės kooperacijos sutartimi, paduodamas vieną tarptautinę paraišką, pareiškėjas gali siekti išradimo apsaugos beveik visame pasaulyje. Europos patentų konvencija leidžia paduodant vieną paraišką siekti išradimo apsaugos konvenciją pasirašiusiose 39-iose Europos šalyse. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujas bendrojo galiojimo Europos patentas: pareiškėjui Europos patentų tarnybai pateikus prašymą dėl bendrojo galiojimo patento, patentas automatiškai įsigalioja 17-oje prie sistemos prisijungusių Europos Sąjungos valstybių, įskaitant Lietuvą.  

Patentinė patikėtinė V. Draugelienė atkreipia dėmesį, jog dėl išradimo patentavimo užsienyje labai svarbu apsispręsti laiku, nes gali būti per vėlu. 

„Pavyzdžiui, pareiškėjas gauna išradimui lietuvišką patentą, o po metų ar daugiau verslui išsiplėtus į kitas šalis, kreipiasi su prašymu, kad šį išradimą nori užpatentuoti ir kitose šalyse. Šiuo atveju turiu nuliūdinti, kad kai išradimas jau paskelbtas ir išduotas patentas, patentavimas kitose šalyse nebegalimas, nes jis nebeturės naujumo dėl paskelbto jo paties išradimo“, – teigia ji.   

Pasitikrinti, ar išradimas nėra išrastas anksčiau 

Vienas svarbiausių aspektų, į kurį turėtų atkreipti dėmesį asmenys, norintys patentuoti išradimą – visame jo kūrimo procese, nuo idėjos iki galutinio produkto, neatskleisti jokių detalių tretiesiems asmenims, kol nebus pateikta patento paraiška. Atskleidimas apima visus komunikacijos būdus: socialinius tinklus, rašytinius ar garso įrašus, straipsnius, reklamas ir kita.  

„Išradimas paduodant patento paraišką turi būti naujas pasauliniu lygiu, o jeigu pats išradėjas iki paraiškos padavimo dienos išradimą atskleidė, laikoma, kad jis nėra naujas. Išimtis taikoma tik jei išradimas ne seniau nei 6 mėn. iki paraiškos padavimo dienos eksponuotas tarptautinėje parodoje. Tokiu atveju, pateikus tarptautinės parodos pažymą laikoma, kad išradimo atskleidimas nepaneigia išradimo naujumo. Su išradimu dirbantys įmonės darbuotojai irgi turi įsipareigoti saugoti darbo metu sužinomą informaciją kaip įmonės komercines paslaptis. Išradimo naujumo išlaikymas labai svarbus ir dėl to, kad konkurentai nepaduotų paraiškos pirmieji“, – sako V. Kiriliauskaitė. 

Ne visi objektai yra laikomi išradimais ir ne visi išradimai gali būti patentuojami dėl vienokių ar kitokių priežasčių, tad būtina išsiaiškinti, ar išradimas gali būti patentuojamas.  

Išradimais nėra laikomi atradimai, mokslo teorijos, matematiniai metodai, gaminių išoriniai vaizdai, žaidimų, intelektinės, ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, kompiuterių programos, informacijos teikimo būdai, natūralioje aplinkoje esantis žmogaus kūnas ar jo dalis. Patentai neišduodami gydymo ir chirurginiams būdams, žmogaus ar gyvūno kūnui taikomiems diagnozavimo ir profilaktikos metodams, augalų ir gyvūnų veislėms, biologiniams jų išvedimo būdams ir kt. 

Prieš rengiant paraišką išradėjas turėtų viešai prieinamose išradimų patentų duomenų bazėse pasitikrinti, ar nieko identiško dar nėra sukurta, taip pat surasti artimiausius išradimui analogus. Paieškos rezultatai reikalingi paraiškoje aprašant išradimo technikos lygį, išskiriant požymius, kuo sukurtas išradimas skiriasi nuo žinomų analogų. Paieška atliekama nemokamose VPB, EPT, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos duomenų bazėse. 

Kilus klausimų dėl išradimo patentavimo tvarkos, ji pataria kreiptis į VPB, teikiančią nuotolines nemokamas konsultacijas, o prireikus teisinių konsultacijų ir pagalbos paduodant patento paraišką – į profesionalius atstovus, patentinius patikėtinius. 

„Dažnai manoma, kad su išradimo patentavimu galima palaukti, kad nėra kur skubėti, kartais tenka susidurti su nuomone, kad patentas nėra veiksminga apsauga. Visi šie įsitikinimai yra klaidingi. Visada vertėtų pagalvoti, ar tą patį sakytume apie fizinį turtą, kurį norime apsaugoti, ar paliktume nerakintas namų duris? Išradimas yra lygiai toks pats turtas, kuris dar ir gali tapti pajamų šaltiniu, tik svarbu jį tinkamai apsaugoti“, – reziumuoja V. Kiriliauskaitė. 


Intelektinės nuosavybės atmintinė verslui

Norime pasidalinti Valstybinio patentų biuro parengtu elektroniniu leidiniu – „Intelektinės nuosavybės atmintinė verslui“. Sužinokite, kokiais 7 svarbiausiais žingsniais Jums pataria vadovautis IN profesionalai, kokią naudą gali gauti Jūsų įmonė apsaugojusi intelektinę nuosavybę? Galiausiai, sužinokite, kur ir kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę?

Peržiūrėkite arba parsisiųskite leidinį paspaudę čia.

Jei kilo klausimų, susijusių su intelektine nuosavybe, kreipkitės nemokamos konsultacijos adresu: https://intelektine.lt/konsultacijos/.


Kviečiame susipažinti su leidiniu „Intelektinė nuosavybė ir mediacija“

Kviečiame susipažinti su Valstybinio patentų biuro, Kultūros ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos parengtu leidiniu „Intelektinė nuosavybė ir mediacija“.

Šiame leidinyje rasite daug informacijos apie intelektinę nuosavybę ir alternatyvius ginčų sprendimo būdus, įskaitant ir informaciją apie pagrindinius intelektinės nuosavybės objektus ir jiems keliamus reikalavimus.

Su leidiniu galite susipažinti čia.


MVĮ fondo projektas – pirmieji šių metų rezultatai

Baigiantis pirmajam Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) fondo projekto paraiškų priėmimo mėnesiui, skubame pasidalinti naujausia 2023 metų statistika apie šio projekto įgyvendinimą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Kaip ir praėjusiais metais MVĮ gali kreiptis dėl su intelektinės nuosavybės apsauga susijusių išlaidų kompensavimo: susigrąžinant dalį prekių ženklų, dizaino registravimo bei intelektinės nuosavybės (IN) portfelio audito paslaugos (IP Scan) mokesčio.

Nuo kvietimo teikti paraiškas paskelbimo 2023 m. sausio 23 d., šiais metais per pirmąsias tris savaites, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (ESINT) iš viso gavo daugiau kaip 4000 paraiškų kompensacijoms gauti dėl 1 čekiu teikiamos paramos (IP Scan paslauga) ir dėl 2 čekiu teikiamos paramos (prekių ženklų ir dizaino registravimas).

Norime pasidžiaugti Lietuvos MVĮ aktyvumu šiame projekte - jau 111 Lietuvos MVĮ yra pateikusios paraiškas kompensacijai gauti ir tai yra 30 procentų daugiau nei lyginant su praėjusių metų tokiu pačiu laikotarpiu.

Pasinaudoti šiuo projektu yra itin paprasta. Sėkmingam paramos gavimui būtina laikytis šių penkių žingsnių:

  • įsivertinkite, kuria kompensavimo paslauga norite pasinaudoti (IP Scan (1 čekis), prekių ženklai ar dizainas (2 čekis) ar abejais);
  • pateikite prašymą ESINT dėl norimos paramos skyrimo (čia:  https://bit.ly/3lRAL6K);
  • sulaukite teigiamo ESINT sprendimo dėl kompensacijos pasirinktoms čekių veikloms skyrimo;
  • tik sulaukus teigiamo ESINT sprendimo dėl kompensacijos skyrimo, pateikite  paraiškas prekių ženklams, dizainui registruoti arba kreipkitės dėl IP Scan paslaugos;
  • pateikite prašymą ESINT dėl patirtų išlaidų kompensacijos išmokėjimo per nustatytą terminą.

Plačiau apie šį projektą – Valstybinio patentų biuro svetainėje: https://bit.ly/3YTMvV2

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos svetainėje: https://bit.ly/3IfXfWs

Norinčius sužinoti daugiau apie šį projektą, taip pat kviečiame peržiūrėti 2023 m. sausio 31 d. ESINT organizuotą  šių metų MVĮ fondo projekto pristatymą, kurio metu būsite supažindinti kaip šiais metais organizuojamas paraiškų teikimo procesas, kaip gauti išlaidų kompensacijas teikiant IP Scan, prekių ženklų ir dizaino paraiškų prašymus: https://bit.ly/3xGRJrc

Dėl papildomos informacijos ar kilus klausimams, galite kreiptis tiesiogiai į ESINT – information@euipo.europa.eu arba į Valstybinį patentų biurą – mviprojektas@vpb.gov.lt arba telefonu +370 5 278 02 97.

 


PINO generalinio direktoriaus patarėjo interviu apie intelektinės nuosavybės apsaugos ir inovacijų situaciją Baltijos šalyse

Kviečiame paskaityti interviu su Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos generalinio direktoriaus patarėju p. Marco M. Aleman apie intelektinės nuosavybės apsaugos ir inovacijų situaciją Baltijos šalyse.

P. Marco M. Aleman š. m. spalio pabaigoje lankėsi Vilniuje, kur dalyvavo Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų tinklo konferencijoje.

Interviu rasite čia.


Nauja svetainė, skirta ekologiškoms technologijoms IPO GREEN

Kasmet tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vis daugiau kalbama apie ekologiją ir žaliąsias technologijas, kurių pagrindinė funkcija – mažinti žmonių veiklos daromą žąla aplinkai bei saugoti gamtą. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (toliau – PINO) pristato naują svetainę – IPO GREEN.

Pasak PINO, būtent nacionaliniai biurai ir tarnybos, išduodami patentus, populiarindami intelektinės nuosavybės (toliau – IN) apsaugą ir konsultuodami verslą, padeda kurti žaliąsias inovacijas. Žaliosioms technologijoms ir inovacijoms sparčiai tapus vyriausybių prioritetu visoje Europoje ir pasaulyje, IN tarnybos vis aktyviau bendradarbiauja su kitomis organizacijomis, siekdamos ekologiškų tikslų ir žalesnių technologijų.

Kviečiame apsilankyti: https://www3.wipo.int/wipogreen/en/ipo-green/