Spalio 22 d. Vilniuje įvyko Valstybinio patentų biuro, įgyvendinant 2026 m. dvišalį bendradarbiavimo susitarimą su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), organizuota konferencija „Grožis ir sveikata be kompromisų. Kaip intelektinė nuosavybė padeda saugiai sportuoti ir būti gražiam?“. Konferencijoje daugiausia dėmesio skirta padirbinių keliamai rizikai vartotojų sveikatai ir saugumui, verslui ir prekių ženklų reputacijai. Renginys subūrė apie 100 viešojo sektoriaus, verslo, teisės, sporto, grožio, vartotojų apsaugos sričių atstovų bei šia tema besidominčių žmonių.
Konferenciją sveikinimo kalbomis pradėjo Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė Barbara Aliaševičienė ir Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kiriliauskaitė.
„Rinkdamiesi klastotes rizikuojame savo saugumu ir nuvertiname mokslininkų bei išradėjų darbą – juk kažkas prie tos idėjos praleido ne vieną bemiegę naktį, o kažkas tik nukopijavo etiketę. Grožis ir sveikata be kompromisų prasideda nuo pasirinkimo: geriau originali idėja nei originalūs rūpesčiai“, – sakė B. Aliaševičienė.
„Jeigu norime, kad Lietuvoje gimtų daugiau originalių idėjų, turime kurti ir aplinką, kurioje verta jas įgyvendinti. Kurioje gerbiamas kūrėjo darbas, saugomos investicijos ir sąžininga konkurencija. Nes inovacijos gimsta ne tik iš gerų idėjų. Jos gimsta ir iš tikėjimo, kad tas idėjas verta įgyvendinti“, – akcentavo V. Kiriliauskaitė.
Konferencijoje pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo daugiau kaip 15 ekspertų, nagrinėjusių padirbinių keliamą riziką vartotojams ir verslui, elektroninės prekybos iššūkius, klaidinančią reklamą, atsakomybės ir visuomenės švietimo klausimus.
„Klastočių tema yra nuolat kintanti – vis atsiranda naujų klausimų, apie kuriuos reikia kalbėti ir diskutuoti. Todėl svarbu tęsti visuomenės švietimą ir sudaryti galimybes žmonėms gauti patikimą informaciją apie intelektinę nuosavybę“, – pabrėžė VPB direktoriaus pavaduotoja Lina Mickienė, kuri buvo renginio moderatorė ir vedėja.
Padirbinys gali kainuoti daugiau, nei atrodo
Apie padirbinių poveikį vartotojui iš skirtingų perspektyvų kalbėjo Muitinės departamento atstovė Violeta Stripeikienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Inga Grinevičė, Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė ir advokatė Justina Nikė. Jų pranešimuose išryškėjo bendra mintis: klastotės problema nesibaigia prekių ženklo pažeidimu – ji gali reikšti neaiškią gaminio kilmę ir sudėtį, klaidinančią informaciją, riziką sveikatai bei žalą sąžiningai konkurencijai.
J. Nikė šią mintį apibendrino sakydama: „Klastotės nėra tik prekių ženklų problema, klastotės yra mūsų visų problema“, kartu pabrėždama, kad šiandien nei maža kaina, nei prastesnė kokybė nebėra patikimi klastotės požymiai – esminis kriterijus yra intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas.
Sporto papildų atveju rizika tampa ypač konkreti. R. Banytė priminė, kad „sportininkas yra pats atsakingas už viską, kas patenka į jo organizmą“, todėl neaiškios kilmės ar užterštas papildas gali turėti pasekmių ne tik sveikatai, bet ir sportinei karjerai. I. Grinevičė atkreipė dėmesį, kad vartotoją gali klaidinti ir originalaus gaminio reklama: „Teisinga reklama apsaugo ne tik vartotojus, bet ir užtikrina sąžiningą konkurenciją.“
Elektroninė prekyba keičia klastočių plitimo mastą ir būdus
Didelė konferencijos dalis buvo skirta elektroninei prekybai ir socialiniams tinklams. Augant prekybai internetu, pasikeitė ne tik vieta, kurioje vartotojas susiduria su klastotėmis, bet ir pats jų tiekimo modelis. Apie elektroninės prekybos iššūkius intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje diskutavo asociacijos SNB-REACT atstovas Kazimieras Saržickas, „Vinted“ atstovas Paulius Jurčys, Muitinės departamento atstovė Aistė Žičkutė ir kosmetologė bei makiažo specialistė Modesta Akstinė.
Vienas ryškiausių pokyčių – klastočių srautų išskaidymas. K. Saržickas atkreipė dėmesį, kad anksčiau muitinėje buvo įprasta sulaikyti didelius klastotų prekių krovinius, o šiandien jos vis dažniau keliauja po vieną ar kelis vienetus pašto siuntomis. Dėl to tam pačiam klastočių kiekiui išimti iš apyvartos gali prireikti 10–20 kartų daugiau administracinių ir finansinių išteklių. SNB-REACT duomenimis, vien elektroninės prekybos platformose kasmet pašalinama apie 2 mln. skelbimų, kuriuose siūlomos ar parduodamos klastotės.
Diskusijose pabrėžta ir platformų atsakomybė kurti patikimą prekybos aplinką. P. Jurčys akcentavo pasitikėjimo svarbą bei iššūkį identifikuojant nuolat grįžtančius pardavėjus, ieškančius naujų būdų platinti klastotes. M. Akstinė savo ruožtu priminė, kad socialinių tinklų tendencijos, nuomonės formuotojų rekomendacijos, skubos jausmas ar didelė nuolaida neturėtų pakeisti elementarios patikros: prieš perkant verta išsiaiškinti, kas parduoda gaminį, kokia jo kilmė ir ar pateikiama pakankamai informacijos.
Ne viskas, kas parduodama neoficialiai, yra klastotė
Atskira konferencijos tema tapo parfumerijos dekantai, perpakuotos prekės, paralelinis importas ir pati originalumo samprata. Šiuos klausimus iš vartotojo, verslo, teisės ir kūrėjo perspektyvų nagrinėjo parfumerijos kultūros edukatorė Edita Vigelytė, advokatė ir patentinė patikėtinė Inga Lukauskienė, parfumeris Aistis Mickevičius ir UAB „BIOK laboratorija“ verslo plėtros vadovė Romualda Stragienė.
E. Vigelytė atkreipė dėmesį, kad perpylus kvepalus į kitą tarą vartotojas jau perka ne tą pardavimo vienetą, kurį sukūrė gamintojas, nors pardavimui ir toliau naudojama jo prekių ženklo reputacija. Tai kelia prekės atsekamumo, būklės ir vartotojo pasitikėjimo klausimų. I. Lukauskienė pabrėžė, kad klastotė, paralelinis importas ir perpakuota originali prekė yra skirtingos teisinės situacijos, todėl vien tai, kad prekė parduodama ne per oficialų kanalą, dar nereiškia, kad ji suklastota.
A. Mickevičius originalumo klausimą papildė kūrėjo perspektyva: „Sukurti prekių ženklą ir sukurti produktą nėra tas pats, kas sukurti kompoziciją. Kompozicijos kūrėjas nėra techninis darbuotojas – jis yra kūrėjas. Negali prisiimti autorystės to, ko nepadarei.“
R. Stragienė priminė, kad ir pats prekių ženklas yra kur kas daugiau nei jo pavadinimas: „Pavadinimas, vardas – tai maža dalelė. Visa kita – pakuotė, spalva, komunikacija, kaina, prekybos kanalai.“ Kitaip tariant, kopijuojant prekę naudojamasi ir per daugelį metų sukurta verslo reputacija bei vartotojų pasitikėjimu.
Klastočių mažinimas – bendras interesas
Renginio diskusijose Muitinės departamento atstovė A. Žičkutė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Regina Burbienė ir kiti dalyviai kalbėjo apie tai, kad vien kontrolės ar teisinių priemonių nepakanka. Reikalingas teisių turėtojų, institucijų, prekybos platformų ir vartotojų bendradarbiavimas, o visuomenės sveikatos priežiūra, kaip pabrėžė R. Burbienė, turėtų būti grindžiama ne vien kontrole, bet ir rizikų valdymu bei partneryste su verslu.
Svarbus vaidmuo tenka ir vartotojui. A. Žičkutė tai apibendrino paprastai: „Norėtųsi, kad į suklastotą prekę žiūrėtume taip pat, kaip į nekokybišką ar sugedusį produktą – tiesiog nenorėtume jos pirkti.“
VPB atstovė Agnė Kiškytė-Rarivanė konferencijoje pristatė VPB jau vykdomas visuomenės švietimo veiklas: kasmet organizuojamą informacinę kampaniją „Renkuosi kas tikra“, Intelektinės nuosavybės akademijos mokymus bei konsultacijas. Valstybinis patentų biuras ir toliau vykdys įvairias švietimo veiklos, ugdančias visuomenės sąmoningumą ir padedančias vartotojams suprasti klastočių žalą, beiskatinsrinktis originalius gaminius. Konferencijoje nagrinėtas temas pratęs ir šių metų pabaigoje startuosianti jau ne pirmus metus Valstybinio patentų biuro vykdoma informacinė kampanija „Renkuosi kas tikra“, kuri šiemet atkreips dėmesį į parfumerijos ir kosmetikos gaminių padirbinius, jų keliamąriziką bei skatins vartotojų sąmoningumą.
Dėkojame konferencijos partneriams, pranešėjams ir diskusijų dalyviams už bendradarbiavimą, pasidalytas žinias ir praktines įžvalgas.
Daugiau informacijos apie intelektinės nuosavybės apsaugą, nemokamus mokymus ir VPB specialistų konsultacijas rasite intelektine.lt.