Birželio 1 d. sukako treji metai nuo bendro galiojimo Europos patentų sistemos įsigaliojimo pradžios. Per šį laikotarpį sistema tapo svarbia inovacijų apsaugos priemone Europoje – nuo jos įsigaliojimo pradžios pateikta daugiau kaip 96 tūkst. prašymų suteikti bendrą galiojimą Europos patentams. Vien 2025 m. bendro galiojimo apsauga buvo pasirinkta beveik 29 proc. visų Europos patentų, kuriuos išdavė Europos patentų tarnyba (EPO). Ši sistema leidžia vienu prašymu gauti patentą net 18-oje Europos Sąjungos valstybių, todėl inovatoriai, įmonės ir mokslo institucijos gali paprasčiau ir pigiau apsaugoti savo išradimus.
„Per trejus metus bendro galiojimo patentas tapo neatsiejama Europos patentų sistemos dalimi. Daugiau kaip 96 tūkst. pateiktų prašymų ir tai, kad jau beveik kas trečias Europos patentas pasirenkamas su bendro galiojimo apsauga, rodo aiškią tendenciją – inovacijų kūrėjai renkasi paprastesnę, ekonomiškesnę ir platesnę apsaugą. Šia sistema naudojasi ir Lietuvos pareiškėjai: per jos galiojimo laikotarpį Lietuvos subjektams jau išduoti 77 bendro galiojimo patentai. Tai rodo, kad Lietuvos išradėjai, įmonės ir mokslo institucijos vis aktyviau siekia apsaugoti savo sprendimus platesnėje Europos rinkoje, greičiau juos komercializuoti ir efektyviau saugoti kuriamą vertę Europoje“, – sako Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kiriliauskaitė.
Šiuo metu Europos patentų organizacija vienija 40 valstybių narių. Jos patentų sistema suteikia galimybę siekti apsaugos rinkoje, apimančioje daugiau kaip 700 mln. gyventojų. Europos patentų sistemos plėtra ir augantis bendro galiojimo patento populiarumas rodo didėjantį inovacijų kūrėjų pasitikėjimą vieninga ir efektyvia intelektinės nuosavybės apsaugos sistema Europoje.
Paprastesnė apsauga, daugiau galimybių
Lietuvos pareiškėjams bendro galiojimo patentas suteikia galimybę paprasčiau ir ekonomiškiau apsaugoti išradimus Europos rinkoje. Vienu prašymu galima gauti apsaugą 18 Europos Sąjungos valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, kurios kartu sudaro apie 80 proc. ES bendrojo vidaus produkto.
Iki bendrojo galiojimo Europos patento sistemos įsigaliojimo Europos patentas turėjo būti atskirai įteisintas kiekvienoje pasirinktoje valstybėje, o jo administravimas vyko skirtingose jurisdikcijose. Pavyzdžiui, siekiant apsaugos 18 Europos valstybių, reikėdavo atlikti nacionalines procedūras kiekvienoje šalyje, mokėti atskirus mokesčius ir administruoti patentą skirtingose teisinėse sistemose. Dabar pakanka vieno prašymo Europos patentų tarnybai, todėl sumažėja administracinė našta ir patentavimo išlaidos. Skaičiuojama, kad bendro galiojimo patento galiojimo pratęsimo mokesčiai per pirmuosius dešimt metų sudaro mažiau nei 5 tūkst. eurų, kai anksčiau tokios apimties apsauga galėjo kainuoti apie 29 tūkst. eurų.
Papildomą teisinį aiškumą užtikrina ir Bendras patentų teismas – patentų ginčai gali būti sprendžiami vienu procesu, o priimtas sprendimas galioja visose sistemoje dalyvaujančiose valstybėse. Pavyzdžiui, kilus ginčui dėl patento pažeidimo, nebereikia kreiptis į kelių šalių teismus atskirai – vienas teismo sprendimas įsigalioja visoje bendro galiojimo patento sistemoje.
Tai ypač aktualu inovatyvioms įmonėms, startuoliams ir mokslo institucijoms, siekiančioms efektyviau komercializuoti savo technologijas ir plėstis tarptautinėse rinkose.
Svarbu pažymėti, kad bendro galiojimo patentas nepakeičia klasikinio Europos patento – tai yra papildoma alternatyva, kurią patento savininkas gali pasirinkti po Europos patento išdavimo. Prašymas dėl bendro galiojimo pateikiamas Europos patentų tarnybai per vieną mėnesį nuo paskelbimo apie Europos patento išdavimą Europos patentų biuletenyje, o pats prašymo pateikimas, nagrinėjimas ir registravimas yra nemokami. Po bendro galiojimo patento įregistravimo jo administravimas taip pat yra centralizuotas: galiojimo pratęsimo mokesčiai mokami Europos patentų tarnybai, todėl patento savininkui nebereikia atskirai administruoti patento atskirai kiekvienoje sistemoje dalyvaujančioje valstybėje.
Vis dėlto pasirinkimą svarbu įvertinti iš anksto, nes konkretaus bendro galiojimo patento teritorinė apimtis nustatoma jo įregistravimo dieną ir vėliau neišsiplečia į tas valstybes, kurios prie sistemos prisijungia vėliau. Kartu svarbu pažymėti, kad bendro galiojimo patento sistema nepakeičia klasikinio Europos patento modelio – šios sistemos gali būti derinamos. Tai reiškia, kad valstybėse, kurios dalyvauja bendro galiojimo patento sistemoje, galima rinktis bendro galiojimo apsaugą, o valstybėse, kurios šioje sistemoje nedalyvauja, Europos patentą ir toliau galima įteisinti senuoju būdu – atliekant nacionalines įteisinimo procedūras.
Europos patentų organizacija pasipildė 40-ąja nare – Moldova
Šiemet sukaktis sutapo ir su reikšmingu Europos patentų sistemos plėtros etapu – 2026 m. birželio 1 d. Moldova tapo 40-ąja Europos patentų organizacijos nare. Prisijungusi prie Europos patentų konvencijos, Moldova sustiprino Europos patentų sistemos geografinę aprėptį ir dar labiau išplėtė galimybes išradėjams bei verslui siekti patentinės apsaugos vienoje didžiausių pasaulio technologijų rinkų.
