#RinkisKasTikra | Intelektinės nuosavybės svarba verslui

Dieną ir naktį kūrėjai praleidžia, ieškodami išskirtinio pavadinimo savo prekių ženklui, kurdami dizainą, išradimą ar kitą kūrinį. Aišku, džiaugsminga, kai visos šios paieškos – sėkmingos verslui, tačiau yra ir kita šio triumfo pusė.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai verslas įsibėgėja ir kūrėjai sužino, kad tokia pati idėja, dizainas, prekė ar išradimas jau puikuojasi kito verslininko „lentynoje”!

Tik tinkamai užregistruota intelektinė nuosavybė suteikia teisines priemones ginti jos savininko teises.

Išgirskite teisininkės Gretos Užkuraitės mintis apie intelektinės nuosavybę svarbą verslui!

Vaizdo medžiagą galite peržiūrėti Valstybinio patentų biuro profiliuose:

          


#RinkisKasTikra | Intelektinė nuosavybė – sudėtingo kūrybinio darbo rezultatas

Intelektinė nuosavybė – sudėtingo kūrybinio darbo rezultatas, kurį būtina tinkamai apsaugoti.

Intelektinės nuosavybės vagys vis dar egzistuoja, o jų taikinyje – išradimų, dizainų, prekių ženklų ar gaminių nusavinimas ir klastojimas. Pakliuvus į tokių vagišių pinkles, niekais paverčiamas kūrėjų sunkiai įdėtas darbas, praleistos galybė valandų, kuriant ir įgyvendinant unikalias idėjas. Ir dar daugiau – atimama galimybė užsidirbti.

Išgirskite dainų autoriaus, muzikos prodiuserio ir rašytojo, dainininko – Stanislavo Stavickio-Stano istoriją!

Vaizdo medžiagą galite peržiūrėti Valstybinio patentų biuro profiliuose:

        


Kartais tenka nueiti ilgą kelią, kol atrandi unikalią idėją savo verslui, kol sukuri prekių ženklą, dizainą ar inovatyvų išradimą. Verslo sėkmė – tinkama intelektinės nuosavybės apsauga! Gana verstis per galvą, ieškant priežasčių, kodėl svarbu apsaugoti savo turtą – intelektinę nuosavybę.

• Verslininkas įgyja išimtines teises į intelektinės nuosavybės objektą – leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti sukurtą intelektinės nuosavybės produktą.

• Registruotos intelektinės nuosavybės teisės padeda kovoti su nesąžininga konkurencija.

• Daugiau galimybių pritraukti investuotojus! Tai vienas iš svarbiausių kriterijų, kuris gali padėti investuotojams priimti palankų sprendimą, finansuojant jūsų verslą.


Kai galvoje gimsta originali idėja dizainui, daug pastangų ir laiko pareikalauja pats kūrybinis procesas. Neretai jis primena pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais – nuokalnes keičia pakilimai ir galiausiai – pasididžiavimo jausmas, kad įveikiau! Tam, kad visos pastangos nenueitų veltui, o dizaino idėja netaptų kito pasididžiavimu – verta pasirūpinti jo apsauga.

Trumpa atmintinė, jeigu yra svarstančių, kodėl reikia registruoti dizainą – savo intelektinę nuosavybę?

• Užregistravę savo sukurtą dizainą, įgaunate išimtines teises leisti arba drausti naudoti jūsų dizainą.

• Jūsų sukurtas dizainas taps dar unikalesnis – apsaugosite nuo panašaus dizaino naudojimo pasirinktose rinkose.

Tai galimybė „įdarbinti“ savo sukurtą dizainą ir užsidirbti. Įregistravus dizainą, dizaino savininkas (licenciaras) gali suteikti licenciją kitam asmeniui (licenciatui) jį naudoti už nustatytą mokėjimą licencinėje sutartyje numatytomis sąlygomis.


Sėkmingam verslo startui – būtinas pasiruošimas lyg didžiausiam savo gyvenimo maratonui! Tam, kad „kelelis nedulkėtų”, svarbu įvertinti visas galimybes ir tuo pačiu užbėgti nusivylimams už akių. Prieš registruojant prekių ženklą, reikšminga įsitikinti, ar Jūsų konkurentai neužregistravę panašių ar tapačių intelektinės nuosavybės objektų į jūsų planuojamus registruoti.

Kokius namų darbus svarbu atlikti, prieš pateikiant paraišką registruoti savo prekių ženklą?

• Patikrinkite prekių ženklo unikalumą viešai prieinamose duomenų bazėse. Svarbu įsitikinti, ar jūsų prekių ženklas nėra tapatus ar labai panašus į jau užregistruotą prekių ženklą.

• Įsitikinkite, ar prekių ženklas atitinka jam keliamus reikalavimus (žymuo turi skiriamąjį požymį, nėra tapęs bendriniu, nėra aprašomojo pobūdžio, neprieštarauja moralei ir daugiau).

• Gerai apgalvokite verso sritį, kurioje bus naudojamas prekių ženklas. Turite žinoti, kad prekių ženklo apsauga galios tik toje srityje, kurioje jis įregistruotas.

• Nepalikite savo prekių ženklo be priežiūros – sumažinkite riziką su intelektinės nuosavybės ekspertais, kurie ne tik pakonsultuos, bet ir atliks platesnį prekių ženklų įvertinimą.


Kaip neapsigauti perkant internetu? Šis klausimas ypač aktualus – Juodąjį penktadienį, kai begalės žmonių rikiuojasi ne tik fizinėse, bet buriasi ir į internetines parduotuves.

Daugelis nori pasinaudoti galimybe apsipirkti pigiau. Aišku, tuo naudojasi ir sukčiai! Vieni jų siūlo įsigyti klastotes vietoj originalių gaminių, o kiti – įvairiais būdais bando išvilioti pinigus, bet prekių taip ir neatsiųsdami.

Tai, kaip nepakliūti į sukčių pinkles?  Valstybinis patentų biuras direktorė Irina Urbonė pataria, kad pirmiausia, prieš mokant pinigus, svarbu išsiaiškinti, ar parduotuvė patikima, o joje parduodamos prekės – ne klastotės.

Daugiau atvejų ir patarimų rasite 2023.11.24 dienos LRT straipsnyje ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva” epizodas 00:39:02 – 00:45:55.


Neslėpkite savo unikalaus išradimo stalčiuje po devyniais užraktais! Konkurentai gali nukopijuoti ar pasisavinti tiek naują įrenginį, produktą, tiek techninio proceso sprendimus, patobulinimus net ir iš slapčiausios, geriausiai apsaugotos vietos.

Laiku ir tinkamai pasirūpinus išradimo patentu, suteiksite sau ir savo verslui daugiau galimybių! Primename, kodėl verta patentuoti išradimą:

• Patentuoto išradimo savininkas turės išimtinę teisę drausti kitiems asmenims naudoti išradimą toje teritorijoje, kurioje taikoma išradimo teisinė apsauga. Taip pat – imtis teisinių veiksmų prieš asmenis, kurie naudoja patentuotą išradimą be jo savininko leidimo;

• Sėkmingo išradimo patentavimas gali padidinti įmonės komercinę vertę, nes išradimo patentas yra įmonės turtas, galintis atnešti įmonei komercinę naudą.

• Suteikiama galimybė „įdarbinti“ išradimą, savininkui suteikus licenciją tretiesiems asmenims naudoti jo patentuotą išradimą komercinėje veikloje.

Turite klausimų? Kviečiame registruotis nemokamai konsultacijai: www.intelektine.lt


Kiekvienas kūrėjas atiduoda daug pastangų savo kūrybinei veiklai, kad pasiektų geriausią viso to rezultatą – sukurtų unikalų prekių ženklą, dizainą ar išradimą. Tam, kad šis darbas būtų įvertintas, kūrėjai turi žinoti su kūrybine veikla susijusias teises ir reikalavimus, kad intelektinis turtas būtų tinkamai apsaugotas. Tiesa, ir visuomenė – nepažeisti tokių kūrėjų intelektinės nuosavybės teisių.
Keletas svarbiausių dalykų, kuriuos reikėtų įsidėmėti!

• Kai išvystėte idėją (sukūrėte prekių ženklą, dizainą ar išradimą), verta apgalvoti teisinę apsaugą – užregistruoti dizainą, prekių ženklą. Jei turite vertingos informacijos apie technologiją arba bet kurį kitą savo verslo aspektą, galite juos apsaugoti patentu kaip komercinę paslaptį.

• Rekomenduojama tinkamai pasirūpinti pramoninės nuosavybės objektų apsauga, nes pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainas, saugomi tik nuo registracijos momento.

• Prieš patentuojant savo išradimą svarbu atlikti ir paiešką viešai prieinamose nemokamose patentų duomenų bazėse. Tokiu būdu rasite duomenis apie jau paskelbtas patentų paraiškas arba išduotus patentus panašiems išradimams.

• Prieš naudojantis saugomu intelektiniu turtu, svarbu turėti leidimą ar licenciją iš jo savininko.

Intelektinės nuosavybės apsauga – tai raktas į pažangą, puoselėjant kūrybiškumą, skatinant inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, ginant kūrėjų teises!< /p>

Kviečiame registruotis nemokamai konsultacijai: www.intelektine.lt

#RinkisKasTikra


Pradedate savo prekių ženklo registravimo kelionę? Įsitikinkite, kad šiai kelionei esate tinkamai pasiruošę! Primename dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurios gali tapti kliūtimi į sklandžią intelektinės nuosavybės apsaugą!

• Neišsamus tyrimas. Prieš pradėdami registraciją, atlikite paiešką ir įsitikinkite, ar teisė į žymenį nepriklauso kitiems asmenims. Tai padės išvengti galimų konfliktų su kitų ženklų savininkais.

• Neteisingas klasifikavimas. Pasirinkite tinkamas klases savo prekėms ar paslaugoms. Per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos.

Teisingas klasių ir (ar) paslaugų sąrašas yra svarbus, nes:

• padeda nustatyti prašomos apsaugos apimtį;

• ginčo atveju lyginami ne tik ženklai, bet ir prekių/paslaugų sąrašai;

• neteisingai suklasifikavus prekes ir paslaugas ilgėja registravimo procedūra;

• nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikėte paraišką, jūsų ženklą bus lengviau užginčyti.

• Nepakankami dokumentai. Neišsamūs arba netikslūs dokumentai gali užvilkinti registracijos procesą arba būti atmesti. Užtikrinkite, kad visos reikalaujamos formos, patvirtinamieji dokumentai ir mokesčiai būtų pateikti teisingai ir laiku.

• Ignoruojami profesionalų patarimai. Intelektinės nuosavybės eksperto patarimai gali padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Registruojant prekių ženklą savarankiškai gali būti praleista svarbi informacija, klaidingai užpildyta forma ar nepateiktas reikiamas dokumentas, todėl svarbu pasitarti su šios srities ekspertais, kurie padės susigaudyti prekių ženklų registravimo painiavoje ir užtikrins sklandesnį ir sėkmingesnį procesą.

Neleiskite, kad šios dažnos klaidos sukeltų pavojų jūsų prekių ženklo tapatybei!


Juodasis penktadienis sutraukia begales žmonių ne tik į fizines, bet ir į internetines parduotuves – daugelis nori pasinaudoti galimybe apsipirkti pigiau. Tuo naudojasi ir sukčiai, siūlydami klastotes vietoj originalių gaminių, o kartais tiesiog išviliodami pinigus, bet prekių taip ir neatsiųsdami. Ekspertai pataria apsiperkant per išpardavimus nepamesti galvos ir prieš mokant pinigus išsiaiškinti, ar parduotuvė patikima, o joje parduodamos prekės – ne klastotės.

„Pirkimas internetu yra patogesnis, nes patikusias prekes galima įsigyti neišeinant iš namų. Kita vertus, elektroninėje erdvėje prekės negalima gyvai apžiūrėti, įsitikinti jos kokybe, todėl tuo naudojasi sukčiai, bandantys parduoti klastotes vietoje originalių gaminių, o kartais sukurdami fiktyvias parduotuves, kuriose užsisakę prekę pirkėjai paprastai jos negauna ir praranda pinigus. Tad apsiperkantiems internetu patariame neskubėti, įsitikinti, kad nesusidūrėte su apgavikais ir vadovautis kritiniu mąstymu“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Supratimas apie neigiamą padirbto produkto pirkimo poveikį

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba šiemet atliko tyrimą „Europos piliečiai ir intelektinė nuosavybė“: Suvokimas, sąmoningumas ir elgesys“. Tyrimo išvados atskleidžia Europos vartotojų požiūrį į intelektinę nuosavybę, apie tai, kiek jie gerbia šias teises, ir apie bendrą intelektinės nuosavybės suvokimą. Apkausa parengta remiantis 25 824 interviu su 15 metų ir vyresniais visų Europos Sąjungos valstybių narių gyventojais.

Lietuviai kaip ir europiečiai gerai žino apie neigiamą padirbtų prekių pirkimo poveikį. Dažniausiai jie mano, kad taip remiamas neetiškas elgesys (83 proc.) ir nusikalstamos organizacijos (80 proc.). Dauguma taip pat mano, kad tai daro neigiamą ekonominį poveikį, nes žlugdo verslą ir darbo vietas (79 %). Be to, nors šiek tiek rečiau manoma, kad padirbtų prekių pirkimas kelia grėsmę sveikatai ir saugai bei aplinkai, vis dėlto maždaug du trečdaliai su tuo taip pat sutinka (atitinkamai 66 proc. ir 62 proc).

Statistiškai kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje jaunesni vartotojai yra labiau linkę pritarti padirbtų prekių įsigijimo pateisinimui, ypač finansiniams argumentams. Apie 50 proc. 15-24 metų amžiaus asmenų sutinka arba yra linkę sutikti, kad galima pirkti padirbtus produktus, kai originalaus produkto kaina yra per didelė, o 41 proc. teigia, kad galima pirkti padirbtus prabangos produktus.

Dažniausiai klastočių pirkėjai mano, kad taip elgtis galima, kai originalaus gaminio kaina yra per didelė (71 proc.). Šiek tiek daugiau nei 6 iš 10 taip pat mano, kad toks elgesys yra priimtinas, kai originalus produktas yra prabangus (63 proc.), kai produkto nėra (arba jo dar nėra) (61 %) ir kai produkto kokybė nėra svarbi (61 proc,). Daugiau nei pusė (54 proc.) taip pat sutinka, kad pirkti padirbtas prekes galima, nes taip daro visi.

Visgi net 40 proc. Lietuvos vartotojų neatskiria nusipirkę originalią ar neorginalią prekę. Tad kokie žingsniai aktualūs norint neapsigauti įsigyjant prekes?

Kaip neapsigauti perkant internetu?

Valstybinio patentų biuro vadovė sako, kad klastočių gamintojai, deja, bet taip pat tobulėja, todėl iš pirmo žvilgsnio atskirti, ar prekė yra originali, ar pagaminta pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, gali būti sudėtinga.

„Vienas iš perspėjančių signalų turėtų būti pernelyg maža prekės kaina. Tarkime, žinote, kad tam tikro prekių ženklo rankinė ar batai kainuoja kelis šimtus eurų, o kokioje nors internetinėje parduotuvėje pamatote juos parduodamus už porą dešimčių eurų. Tokiu atveju greičiausiai pardavinėjamos klastotės, nebent esate įsitikinę, kad jas siūlo oficialaus prekių ženklo atstovo ar platintojo parduotuvė, kuri yra patikima. Elektroninė parduotuvė Kinijoje ar socialiniame tinkle sukurta neaiški paskyra tikrai nėra geriausia vieta įsigyti neva originalias prekes“, – komentuoja I. Urbonė.

Patiklius pirkėjus vilioja ne tik klastočių pardavėjai, bet ir fiktyvių elektroninių parduotuvių kūrėjai. JAV kibernetinių tyrimo kompanijos „Bolster“ duomenimis, sukčiai yra sukūrę daugiau nei 100 garsių prekių ženklų fiktyvias parduotuves, tarp kurių tokie vardai kaip „Nike“, „New Balance“, „Vans“, „Adidas“, „Columbia“, „Converse“, „Timberland“, „Crocs“, „UGG“, „Guess“, „Doc Martens“ ir kiti.

„Svarbu išsiaiškinti, ar elektroninės parduotuvės svetainėje nurodytas pardavėjo pavadinimas, registracijos adresas, išsamūs kontaktiniai duomenys. Sukčiai dažniausiai nurodo tik elektroninio pašto adresą, nepateikia telefono ar fizinės buveinės adreso, tad iš tokių parduotuvių prekių geriau nepirkti, mat kilus nesklandumams nebus galimybės kreiptis“, – pataria pašnekovė.

Taip pat reikia įsitikinti, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą ir yra nurodžiusi informaciją apie tai, ar portalo adresas yra saugomas – tai galima sužinoti iš to, kad adresas turi prasidėti „https“, o ne „http“.

Verta atlikti nedidelį tyrimą ir išsiaiškinti, kokius rezultatus apie pasirinktą internetinę parduotuvę galima rasti paieškos sistemose, ar yra vartotojų atsiliepimų ne vien tik svetainėje, bet ir kituose interneto puslapiuose, socialinių tinklų paskyrose, ir ar tie atsiliepimai nėra vien tik labai teigiami.

Stengiasi viešinti sukčius

Didžioji dalis klastočių Lietuvą pasiekia iš Kinijos. Pasak Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, daugiau nei 9-ios iš 10-ties visų paštu atsisiunčiamų siuntų su klastotomis prekėmis yra iš Kinijos, kitos siunčiamos iš Honkongo, Turkijos.

„Gyventojai klastotes sąmoningai arba netyčia įsigyja apsipirkdami internetinėse parduotuvėse, vėliau tokios prekės pašto siuntomis atvyksta į Lietuvą. Mūsų turimais duomenimis, pagal prekių sulaikymo atvejų skaičių, 90 proc. atvejų yra sulaikomos būtent pašto siuntos. Dažniausiai atsisiunčiamos prekės, kurios yra pagamintos galimai pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, yra sportinė avalynė, drabužiai, rankinės, kosmetikos priemonės, žaislai“, – vardija muitinės atstovė.

Sulaikius klastotes, yra surašomas prekių sulaikymo protokolas, susisiekiama su prekių ženklų savininkais ar jų atstovais ir, gavus patvirtinimą, kad prekės nėra originalios, jos sunaikinamos.

Neretai vartotojai klastočių įsigyja ir pagal skelbimus socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė sako, kad tarnyba kartais sulaukia vartotojų kreipimųsi dėl įsigytų galimai padirbtų prekių, tačiau jų nėra daug.

„Dažniausiai skundžiamasi dėl įsigytų kosmetikos gaminių, pvz., kvepalų, drabužių ar avalynės, rečiau dėl elektrotechnikos gaminių kokybės. Mūsų tarnyba pati neatlieka ekspertizės dėl prekių klastočių, tačiau surinkusi visą informaciją ir turėdama pagrįstų įtarimų, kreipiasi į policiją, kuri atlieka tyrimą“, – kalba VVTAT direktorė.

Jos teigimu, dažnai galimas klastotes parduodančiose internetinėse parduotuvėse ar socialinių tinklų paskyrose nebūna pardavėjo kontaktinių duomenų, neįmanoma nustatyti atsakingo subjekto Lietuvoje, o visi mokėjimai iškeliauja per kurjerius į trečiąsias šalis.

„Pavyzdžiui, nesenas atvejis, kai „Facebook“ paskyrose pardavėjas deklaravo veikiantis Lietuvoje ir parduodantis rankų darbo odinius gaminius, tačiau pirkėjai gaudavo prekes su Kinijos etiketėmis, gaminiai neatitiko deklaruotų savybių. Be to, minėtose el. parduotuvėse nebuvo nurodytas konkretus pardavėjas, į klausimus el. paštu vartotojai atsakymų nesulaukdavo. Surinkę duomenis nustatėme, kad elektroninės parduotuvės buvo registruotos Kinijoje. Tokius atvejus stengiamės viešinti, tačiau papildomai norime paraginti vartotojus, kad ir patys būtų atsargesni, besirinkdami prekes internetinėse parduotuvėse“, – sako G. Aleksaitė.

Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę visuomenės dėmesį siekiama atkreipti šiuo metu Valstybinio patentų biuro vykdoma kampanija #RinkisKasTikra. Gyventojai raginami nepirkti padirbinių, žinoti, kaip juos galima atpažinti, suvokti, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o tuo pačiu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos atlikto tyrimo publikaciją apie „Europos piliečiai ir intelektinė nuosavybė: Suvokimas, sąmoningumas ir elgesys.“ galite perskaityti bei parsisiųsti iš oficialos paspaudę šią saugią nuorodą.

Lietuvoje kasmet yra registruojama, patentuojama ar kitaip apsaugoma daugybė skirtingų intelektinės nuosavybės kūrinių, tokių kaip išradimai, dizainai, prekių ženklai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje, kaip ir kitur pasaulyje, intelektinė nuosavybė kuriama atsižvelgiant ne vien į rinkos poreikius, bet ir į pasaulines tendencijas – tarp pastaraisiais metais patentuotų išradimų dominuoja procesų robotizavimas, lazeriai, su dirbtinio intelekto naudojimu ar COVID-19 viruso valdymu susiję sprendiniai.

„Įvairūs išradimai ir kitos intelektinės nuosavybės formos Lietuvoje buvo aktyviai kuriamos nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Kalbant apie išradimus, po truputį keičiasi tik sritys, kuriose jie yra patentuojami. Jei prieš dvidešimt ar trisdešimt metų būdavo patentuojama daugiau su maisto ir gėrimų gamybos būdais, žemės ūkiu, tekstile susijusių išradimų, tai pastarąjį dešimtmetį kur kas didesnį aktyvumą matome teikiant patentų paraiškas automatizavimo, robotizavimo, IT, tvarumo bei ekologijos srityse. Tai natūralu, nes visas pasaulis eina išmanumo ir žalumo link, tad ir Lietuvos kūrėjai neatsilieka“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Dominuoja technologijos

Valstybinio patentų biuro duomenys rodo, kad tiek dabar, tiek prieš kelis dešimtmečius buvo patentuojama panaši proporcija išradimų, skirtų žmogaus poreikių tenkinimui, taip pat išradimų chemijos bei metalurgijos ir įvairių technologinių procesų bei transportavimo srityse. Tuo tarpu fizikos ir elektros sričių išradimų dalis pastarąjį dešimtmetį paaugo daugiau nei dvigubai.

„Nuo 2013 metų tarp Lietuvoje patentuotų išradimų dominuoja procesų automatizavimas, robotizavimas, išmaniosios technologijos, lazeriai, su IT ir dirbtinio intelekto naudojimu susiję sprendimai. Išradėjus kurti paskatino ir COVID-19 pandemija, kuomet buvo patentuotos apsauginės kaukės ir plaučių ventiliavimo įrenginiai. Dėmesio sulaukė ir tvarumo bei ekologijos sritys, išradėjai aktyviai patentavo su alternatyviu energijos generavimu bei elektromobiliais susijusius sprendimus“, – vardija I. Urbonė.

1994-2003 metais išradimai, jos teigimu, buvo kiek žemiškesni. Tuomet būdavo patentuojama daugiau su maisto ir gėrimų gamybos būdais ir kompozicijomis, žemės ūkiu, tekstile susijusių sprendimų: lietuviško midaus, karčiosios trauktinės, sviesto, torto ar rūkytos dešros gamybos būdai, sliekidė-šiltnamis, bulvių ar valgomųjų grybų auginimo būdai, džinsinių ir įvairių medvilninių audinių apdorojimo būdai ir kiti šių sričių sprendiniai.

Nuo žuvų ieškiklių iki terapijos prietaisų

Intelektinė nuosavybė paprastai nekuriama vien dėl įdomumo, esminis tikslas yra ją komercializuoti. Lietuvos kūrėjų išradimai, pasak I. Urbonės, komercializuojami pakankamai sėkmingai, atranda savo nišą tarp pirkėjų.

„Kaip vieną pavyzdžių galima paminėti mobilų, su išmaniaisiais įrenginiais suderintą išmanųjį žuvų ieškiklį (echolotą) „Deeper“, patentuotą 2012 m. ir nuo to laiko sėkmingai parduodamą daugiau nei 50-yje užsienio rinkų. Echolotai naudojami seniai, bet buvo brangūs ir nepatogūs dėl didelio dydžio, todėl „Deeper“ laikomas tikra inovacija“, – sako ji.

Lietuvoje yra patentuotas bei komercializuotas ir ne vienas su dviračiais susijęs išradimas. Pavyzdžiui, lietuvių išrastas dviračių laikiklis „Parkis“ leidžia taupyti vietą, kabinant dviratį vertikaliai, nenaudojant fizinės jėgos. Komercinės sėkmės užsienyje sulaukė ir kitas išradimas – elektrinė frikcinė pavara dviračiui „Rubbee“, kuri gali būti uždėta ant paprasto dviračio, taip paverčiant jį elektriniu, o su pilnai įkrauta baterija galima nuvažiuoti apie 25 km atstumą.

Žmonėms, sergantiems Parkinsonu ar esencialiniu tremoru, kuriam būdingas nevalingas kūno drebėjimas, pažįstamas ir taip pat Lietuvoje patentuotas „Vilimed“ terapinis kamuoliukas, skirtas sumažinti rankų drebėjimą ir taip lengviau atlikti kasdienes veiklas.

Pašnekovė sako, kad sėkmingą patento komercializavimą iš dalies parodo jo galiojimo trukmė. Už patento galiojimo pratęsimą nuo trečiųjų galiojimo metų mokamas metinis mokestis, kurio nesumokėjus patentas panaikinamas. Maksimali patento galiojimo trukmė yra 20 metų.

„Turime tikrai nemažai 20 metų galiojusių arba dvidešimtuosius galiojimo metus einančių Lietuvos subjektams priklausančių nacionalinių patentų, registruotų tokiems išradimams kaip lietuviško midaus bei midaus trauktinių gamybos būdai, lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginiai, durų apsaugos įrenginys, karvių pieno kokybę gerinantis pašaras, sprogstamoji medžiaga ir jos gamybos būdas ir kitiems“, – komentuoja I. Urbonė.

Jos teigimu, nors šalyje kuriamos ir komercializuojamos intelektinės nuosavybės netrūksta, tačiau jos apsauga vis dar nėra tapusi natūraliu kitu žingsniu po jos sukūrimo.

„Verslo įmonės, didelės organizacijos turi įprotį apsaugoti viską, kas sukurta, nes žino, kad neapsaugota nuosavybė gali tapti lengvu grobiu ir nebūti pelninga. Tačiau mažesnių verslų savininkai, individualūs asmenys kartais tiesiog sukuria išradimą, tačiau nesiryžta jo apsaugoti, o gal nežino, kad tai reikia padaryti. Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę dėmesį norime atkreipti šiuo metu vykdoma kampanija #RinkisKasTikra, kuria skatiname visus teikti paraiškas dėl sukurto dizaino, prekių ženklo ar išradimo apsaugos, daugiau tuo pasidomėti ir neatidėlioti“, – teigia ji.

Žinomas ir sėkmingas prekių ženklas suteikia gaminiams didelę pridėtinę vertę ir vartotojų pasitikėjimą, todėl nenuostabu, kad neretai tokie prekių ženklai yra kopijuojami, turint vilties, kad nedėmesingas vartotojas juos supainios ir įsigys kito gamintojo prekę. Ginčus dėl prekių ženklų panašumo sprendžiančio Valstybinio patentų biuro ekspertų teigimu, prekių ženklų savininkai turi sekti į rinką ateinančius prekių ženklus, o pastebėję tapačius ar labai panašius nenumoti į tai ranka, o apsaugoti savo prekių ženklą ir tuo pačiu verslą.

„Prekių ženklo pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas nuo kito asmens gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų, tad prekių ženklai suteikia prekei esminę pridėtinę vertę. Dėl šios priežasties prekių ženklų, ir ypač sėkmingų, savininkai turi sekti rinkoje esančius ar dar tik ketinamus registruoti prekių ženklus, ar nėra tapačių arba labai panašių. Pastebėjus galimas jau registruotų prekių ženklų kopijas, reikėtų kreiptis į naujo prekių ženklo savininkus, perspėti juos apie turimas ankstesnes registruotas teises, o nepavykus susitarti – į atitinkamas institucijas dėl savo teisių gynimo“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro (VPB) Apeliacinio skyriaus vedėja Asta Virbickienė.

Reikėtų pateikti protestą

Jeigu rinkoje atsiradęs tapatus ar panašus į jau anksčiau pareikštą ar registruotą prekių ženklą taip pat siekia būti įregistruotas VPB, paskelbus VPB oficialiame biuletenyje apie tokio ženklo registravimą, galima šį veiksmą užprotestuoti, paduodant motyvuotą rašytinį protestą.

„Prekių ženklo savininkas, norėdamas paduoti protestą dėl kito prekių ženklo registravimo, privalo turėti vieną ar daugiau jam priklausančių ankstesnių galiojančių teisių. Taip pat teikiant tokį protestą būtina nurodyti teisinį pagrindą bei būti įsitikinus, kad abu prekių ženklai yra tapatūs arba panašūs ir yra registruoti tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms. Visa tai galima atlikti patiems arba kreiptis į patentinius patikėtinius“, – sako A. Virbickienė.

Vienas iš galimų protesto padavimo teisinių pagrindų yra tikimybės suklaidinti dalį visuomenės egzistavimas, kai vartotojai yra suklaidinami dėl naujai rinkoje atsiradusio prekių ženklo ir įsigyja juo pažymėtų prekių, manydami, kad tai kito gamintojo prekių ženklo gaminiai.

Jeigu vėlesnis prekių ženklas jau yra registruotas VPB, galima paduoti negaliojimo prašymą, o jei vėlesnis prekių ženklas nepertraukiamą 5 metų laikotarpį nebuvo naudojamas Lietuvoje – jo panaikinimo prašymą.

Pasak A. Virbickienės, per paskutinius trejus metus VPB išnagrinėjo 388 ginčus dėl prekių ženklų. Dažniausiai ginčai buvo susiję su prekių ženklų panašumo vertinimu – 239,  61 atveju buvo aiškinamasi, ar vėlesnis ginčijamas ženklas yra panašus į Lietuvos ar Europos Sąjungos reputaciją turintį ankstesnį prekių ženklą, dar 58 atveju ekspertai vertino, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį.

Jeigu dėl rinkoje naudojamo panašaus prekių ženklo nėra paduota paraiška ir jis nėra įregistruotas VPB, tuomet pašnekovė rekomenduoja kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo.

Panašumas turi būti įrodytas

Pasak A. Virbickienės, gavę prekių ženklo savininko protestą ar negaliojimo bei panaikinimo prašymą, VPB Apeliacinis skyrius siunčia jį ginčijamo ženklo pareiškėjui, kadangi abi ginčo šalys turi teisę pateikti paaiškinimus, atsikirtimus bei įrodymus, atsižvelgiant į kuriuos yra nagrinėjamas ginčas.

„Jeigu protestas yra tenkinamas, VPB neregistruoja konkurento prekių ženklo.  Protestą padavęs asmuo taip apsaugo išimtines teises į savo prekių ženklą. Protestas gali būti patenkintas ir iš dalies, tuomet ginčijamas prekių ženklas yra įregistruojamas daliai prekių ar paslaugų“, – aiškina pašnekovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia prieš metus nagrinėtą ginčą, kuomet viena Lenkijos bendrovė, turinti keletą ankstesnių ženklų su elementu „Zubrowka“, kreipėsi dėl Ukrainos bendrovės planų registruoti prekių ženklą „Zubroff“. Protestą pareiškęs suinteresuotas asmuo teigė, kad abu šie prekių ženklai yra labai panašūs, tad šis panašumas klaidins vartotojus. VPB ekspertai, vertindami lyginamų ženklų bendrą suvokimo įspūdį, nustatė, kad jie išties yra panašaus ilgio, didžioji šių žodžių dalis sutampa, žodžiai yra panašūs fonetiškai, kadangi yra identiškai tariama žodžių pradžioje esanti dalis „zubro“, o ir raidės ir garsai „f“ ir „w“ irgi yra pakankamai panašūs. Visa tai leido daryti išvadą, kad prekių ženklai gali kelti panašias asociacijas vartotojams, tad nutarta neregistruoti prekių ženklo „Zubroff“.

Ekspertės teigimu, gana dažnai protestas dėl prekių ženklo panašumo yra atmetamas, nesant pakankamų panašumo požymių, ir tuomet toks ženklas yra įregistruojamas Prekių ženklų registre.

„Būtent taip baigėsi ginčas tarp vienos JAV kompanijos, turinčios registruotą prekių ženklą „Monster“ ir vienos Lietuvos leidyklos, ketinusios registruoti vėlesnį prekių ženklą „Monstropedija“. Nors lyginamuosiuose ženkluose ir sutapo abiejų jų pradžia, tačiau jų struktūra yra visiškai skirtinga, juos sudaro skirtingas skiemenų ir raidžių skaičius, žodžiai skirtingai kirčiuojami, be to, jie abu užrašyti skirtingu šriftu, kas papildomai daro įtaką vizualiam ženklų skirtingumui. Ekspertai konstatavo, kad abiejų prekių ženklų sudaromas bendras suvokimo įspūdis yra pakankamai skirtingas, todėl protestas buvo atmestas ir leista registruoti vėlesnį prekių ženklą“, – pateikia pavyzdį A. Virbickienė.

Ji taip pat primena, kad visais atvejais patys pareiškėjai, ketindami registruoti savo prekių ženklą, turėtų pasitikrinti, ar toks ženklas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, tai yra, ar rinkoje nėra jau užregistruotų tapačių ar panašių prekių ženklų.

Neretai mugėse matome rankų darbo gaminius, kurie tarsi primena žinomų gaminių dizainus: panašios formos odos gaminiai, panašūs rūbų modeliai ar detalės. Natūraliai kyla klausimas, ar juos kuriant nepasinaudota kažkieno kito intelektine nuosavybe? Ekspertų teigimu, nors kalbant apie intelektinės nuosavybės vagystes paprastai akcentuojamos prekių ženklų klastotės, pasitaiko atvejų, kai neteisėtai pasisavinamas konkretaus gaminio dizainas. Tai itin aktualu kalbant apie smulkiųjų verslininkų kūrinius, nes jie retai kada galvoja apie intelektinės nuosavybės apsaugą.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėjos Dignos Zinkevičienės, intelektinės nuosavybės sąvoka yra labai plati ir apima ne tik prekių ženklus, nors dažnai taip pagalvojama, bet ir išradimus, gaminių dizainus, pavyzdžiui, rankinės modelį ar kėdės formą, bei kitus protinės ar kūrybinės veiklos rezultatus.

„Kuriant intelektinę nuosavybę daug pastangų ir laiko pareikalauja kūrybinis procesas. Kad pastangos nenueitų veltui, reikia pasirūpinti jos apsauga, tai yra pasirinkti tinkamus teisinės apsaugos įrankius. Prekių ženklai, gaminio dizainas yra saugomi juos įregistruojant, išradimai – patentuojant. Minėti įrankiai leidžia teisinėmis priemonėmis ginti teises, apsaugant savo turimus registruotus intelektinės nuosavybės objektus nuo kopijavimo ir nepageidaujamo naudojimo, padeda kovoti su nesąžininga konkurencija, prisideda prie verslo augimo ir sėkmės. Taip pat tai gali būti viena iš sąlygų lengvesniam investicijų pritraukimui, nes išimtinėmis teisėmis apsaugotas kūrinys yra patrauklesnis“, – komentuoja D. Zinkevičienė.

Laisvė kurti dizainus – ne begalinė

Jeigu sukuriamas naujas gaminio ar jo dalies vaizdas, jį galima apsaugoti registruojant kaip dizainą. Lietuvos Respublikos dizaino įstatyme dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, sudarytas iš gaminio ir (arba) jo ornamentikos specifinių savybių – linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagos.

Paklausta apie tai, ar galima naudoti panašų gaminio dizainą į jau registruotą, VPB Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja sako, kad Dizaino įstatyme numatyta, jog registruoto dizaino savininkas turi išimtinę teisę šį dizainą naudoti, tad tik jis gali leisti arba drausti kitiems asmenims gaminti, siūlyti parduoti, pateikti į rinką.

„Ar dizainas yra nukopijuotas, ar visgi originalus, lemiamą įtaką turi tai, kokias gaminio vaizdo savybes lemia jo techninė funkcija, o kokias – dizainerio laisvė kuriant dizainą. Pavyzdžiui, verslininkas, mezgantis megztukus, turi suprasti, kurie megztuko dizaino elementai yra dizainerio fantazijos vaisius ir paverčia šį gaminį besiskiriančiu nuo kitų, o kurie tiesiog būdingi visiems tokios kategorijos gaminiams. Tarkime, tarpas galvai įkišti yra techninė megztuko funkcija, tačiau šalia esančios apykaklės forma, dydis, dekoratyvūs elementai, raštai ar faktūra jau yra originalūs dizaino elementai“, – sako D. Zinkevičienė.

Dažniausiai „greitosios“ mados kūrėjai nesirenka registruoto dizaino apsaugos, nes tokie kūriniai aktualūs trumpą laiką, todėl gali kilti pagunda pasisavinti jų tam tikras detales ir pritaikyti jas kituose gaminiuose. Visgi, „greitajai“ madai gali būti taikoma neregistruoto Bendrijos dizaino apsauga, sauganti nuo tiesioginio kopijavimo.

„Retas kuris iš didžiųjų gamintojų veliasi į teisminius ginčus dėl vieno sezono drabužių dizaino, nes tai kainuotų pernelyg daug laiko ir finansų, o dažnai ne vienerius metus trunkančių teismų sprendimai vyktų dėl nebemadingų ir nebegaminamų gaminių“, – aiškina pašnekovė.

Ir prekių ženklams, ir gaminių receptūroms

Neretai gaminys gali būti apsaugotas keliais intelektinės nuosavybės apsaugos būdais: pažymint gaminį registruotu prekių ženklu, registruojant gaminio išorinį vaizdą kaip dizainą (net iki 100 to paties dizaino pavyzdžių vienoje paraiškoje), patentuojant išradimą.

Prekių ženklas yra skirtas identifikuoti konkretaus gamintojo prekes ar paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas ir atskirti jas nuo kitų gamintojų prekių ar paslaugų teikėjų.

Prekių ženklų įstatyme numatyta, kad prekių ženklą gali sudaryti patys įvairiausi žymenys: žodžiai, asmenų vardai, pavardės, meniniai pseudonimai, juridinių asmenų pavadinimai, šūkiai, raidės, skaičiai, piešiniai, emblemos, erdvinės formos, spalvos, netgi garsas arba judesys.

„Visi žinome bent po keletą prekių ženklų, kuriuos vos pamatę suprantame, kokie tai bus gaminiai, kokia bus jų kokybė, savybės. Sėkmingo gaminio prekių ženklas yra įmonės reputacijos, reklamos priemonė. Toks ženklas gali tapti prekių ženklų klastotojų, siekiančių pasinaudoti jau sukurta gaminio reputacija ir neatidžiam vartotojui pasiūlyti savo gaminį, taikiniu. Turima registruota teisė į prekių ženklą leis nesudėtingai įrodyti savo teises ir jas apginti, taip „išgelbėjant“ įmonės investicijas į gaminio kūrimą ir populiarinimą“, – sako VPB atstovė.

Tuo atveju, kai yra sukuriamas gaminys, kuris yra naujas pasauliniu lygiu ir yra neakivaizdus atitinkamos techninės srities specialistams, jis ar jo gamybos būdas gali būti patentuojamas kaip išradimas. Patentą taip pat galima licencijuoti, tad tai gali palengvinti komercinių partnerių paiešką.

„Labai dažnai smulkieji verslininkai gamina įvairius maisto produktus, kurių receptą ar paruošimo būdą būna sugalvoję patys. Tokios originalios ir dar niekam kitam nepriklausančios receptūros taip pat gali būti patentuojamos kaip išradimai, patento paraiškoje aprašant tiek gaminio sudėtį, tiek ir jo gamybos būdą“, – teigia VPB Išradimų skyriaus vedėja Vita Kiriliauskaitė.

Jos teigimu, išradimas gali būti naudojamas rinkoje ir nepatentuotas, tačiau patentas suteikia išimtinę teisę į išradimą. Tai reiškia, kad tik patento savininkas, ar kitas asmuo patento savininko sutikimu, turi teisę gaminti, parduoti ar kitaip naudoti išradimą bei neleisti konkurentams gaminti ir/ar parduoti patentu apsaugotų gaminių.

Prekių ženklų ir dizaino skyriaus vedėja D. Zinkevičienė primena, kad dizaino, prekių ženklo ar išradimo teisine apsauga verta pasirūpinti dar prieš pateikiant gaminį rinkai. Laiku to nepadarius nesąžiningi konkurentai gali pasisavinti ne tik neapsaugotą intelektinę nuosavybę, bet ir teisę į ją, pirmesni už tikrąjį kūrėją kreipdamiesi į Valstybinį patentų biurą dėl jos apsaugos.

Dauguma Lietuvos verslininkų supranta intelektinės nuosavybės svarbą ir renkasi jos registraciją. Prie to prisideda jau trečius metus įgyvendinamas Europos Sąjungos finansuojamas mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) fondo projektas. Vien per 2023 metus daugiau kaip 1100 įmonių pasinaudojo šio projekto teikiama parama savo intelektinei nuosavybei apsaugoti.

Kaip apsaugoti idėją?

Kiekvienas gaminys paprastai prasideda nuo idėjos, o viešojoje erdvėje kartais pasirodo informacija apie idėjų vagystes: vienas asmuo kažką sugalvoja, o kitas pasisavina šią mintį ir realizuoja. Tačiau idėja, pasak VPB Teisės ir tarptautinių reikalų skyriaus patarėjos Ievos Katinės, negali būti saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis tol, kol ji nėra išreikšta kokia nors objektyvia forma: sukurtas prototipas, išradimas, įmonės logotipas, dizainas ar kitas kūrinys.

„Pačios idėjos negalima registruoti ar patentuoti, ji taip pat nėra saugoma autorių teisėmis. Tačiau visgi yra teisinių priemonių apsaugoti idėją. Tiesa, idėjos apsaugai galima taikyti komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos teisinę apsaugą. Tokiu atveju suinteresuotos šalys, prisidėjusios prie idėjos atsiradimo, sudaro sutartį, kurioje nustato, kokia informacija yra konfidenciali, bei susitaria dėl konfidencialumo įsipareigojimų“, – sako VPB atstovė.

Ji rekomenduoja prieš atskleidžiant idėją kitiems asmenis visada įvertinti, ar ši idėja yra tinkamai apsaugota teisinėmis priemonėmis. Jei ne, tuomet patariama idėjos neatskleisti kitiems asmenims ir neskelbti viešai, kol idėja nėra realizuota kokia nors objektyvia forma ir tinkamai apsaugota, nes apie teisinę savo protinės ar kūrybinės veiklos rezultatų apsaugą reikia galvoti visada.

Kasmet Lietuvoje pateikiama apie 3 tūkst. paraiškų dėl įvairios intelektinės nuosavybės apsaugos, iš jų daugiau kaip 2 tūkst. – dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 – išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų – dėl dizainų registravimo. Ekspertai pastebi, kad pateikiant paraiškas padarytos klaidos ištęsia procesą, o kartais net kyla ginčai su kitais intelektinės nuosavybės savininkais.

„Bene dažniausiai intelektinę nuosavybę norinčių apsaugoti asmenų daromos klaidos yra tai, kad jie neskiria laiko išsamiai analizuoti situaciją, netinkamai nurodo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas, neišsamiai ar netiksliai užpildo dokumentus. Dažnai šias klaidas lemia skubėjimas ar pareiškėjų nežinojimas apie nemokamų konsultacijų su VPB specialistais galimybes. Be abejo, klaidas ištaisyti galima, tačiau jos gali tapti šaukštu deguto, nes ištęsia intelektinės nuosavybės apsaugos procesą, gali lemti konfliktus su jau registruotų prekių ženklų ar išradimų savininkais, o kartais dalis intelektinės nuosavybės gali ir likti neapsaugota“, – sako Valstybinio patentų biuro (VPB) Paraiškų priėmimo ir dokumentų valdymo skyriaus vedėja Deimantė Ivinskienė.

Netikslūs dokumentai, ignoruojami patarimai

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų, teikiant paraiškas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, yra neįsigilinimas į situaciją. D. Ivinskienė pataria prieš pradedant registraciją atlikti paiešką ir įsitikinti, ar teisė į norimą registruoti žymenį nepriklauso kitiems asmenims ir taip išvengti tikėtinų konfliktų su jais.

Paduodant prekių ženklo paraišką taip pat svarbu gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis bus naudojamas, nes paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas. To nepadarius, paraiška laikoma nepaduota – jai nesuteikiama padavimo data.

„Dažnai klystama klasifikuojant prekes ar paslaugas. Neteisingai jas suklasifikavus, ilgėja registravimo procedūra. Svarbu žinoti ir tai, kad per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos – nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, tokį ženklą lengviau užginčyti. Teisingai parinkta klasifikacija padeda operatyviai nustatyti prašomos apsaugos apimtį, be to, ginčo atveju efektyviai palyginti ne tik ženklus, bet ir prekių ar paslaugų sąrašus“, – aiškina ji.

Intelektinės nuosavybės registracijos procesą gali užvilkinti ir neišsamūs arba netikslūs dokumentai, nes dėl šios priežasties jie gali būti atmesti. Todėl visos reikalaujamos prašymų formos, patvirtinamieji dokumentai turi būti pateikti teisingai ir laiku, o mokesčiai – sumokėti.

„Padėti išvengti brangiai kainuojančių klaidų gali VPB specialistų patarimai, kurie, deja, dažnai būna ignoruojami. Registruojant prekių ženklą savarankiškai gali būti praleista svarbi informacija, klaidingai užpildyta prašymo forma ar nepateiktas reikiamas dokumentas, todėl svarbu pasitarti su specialistais, kurie padėtų  suprasti prekių ženklų registravimo procesą“, – teigia VPB atstovė.

Saugoma nuo sukūrimo arba registracijos momento

Pasak D. Ivinskienės, vis dar tenka susidurti su nuomone, kad intelektinės nuosavybės apsauga įsigalioja vos ją sukūrus, tačiau tai galioja ne visoms intelektinės nuosavybės formoms.

„Kai sukuriamas autorių teisų apsaugos objektas, pavyzdžiui literatūros kūrinys, fotografija, skulptūra ar paveikslas, jis tikrai tampa saugomas nuo sukūrimo momento, be jokios registracijos. Tokiu atveju nebent rekomenduojama užfiksuoti autorių teisių ar gretutinių teisių objektą pasirinktu būdu tam tikroje laikmenoje, kad matytųsi šio objekto sukūrimo data. Tai praverstų, jei ateityje kiltų ginčas dėl pirmumo teisės į šio objekto sukūrimą. Be to, apie autorių teisių objekto (interneto puslapio turinio, nuotraukų, tekstų socialinėje medijoje ar kito) savininko teises rekomenduojama informuoti visuomenę objektą pažymint autorių teisių simboliu Ⓒ. Jeigu tai gretutinių teisių objektas, pavyzdžiui, filmas ar muzikos kūrinys, rekomenduojama objektą pažymėti gretutinių teisių simboliu ℗“, – sako pašnekovė.

Tuo metu sukurti pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainai, tampa saugomi tik nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti jų registracija. VPB atstovė primena, kad atsižvelgiant į pasirinktą verslo modelį ir rinkas, šiuos pramoninės nuosavybės objektus galima registruoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

„2023 m. duomenimis, net 96 proc. paraiškų ir kitų prašymų VPB buvo pateikta elektroniniu būdu. Kitąmet šis procentas turėtų dar augti, nes asmenį atstovaujantis patentinis patikėtinis, advokatas arba advokato padėjėjas paduoti paraiškas, prašymus ir atlikti kitus veiksmus turi tik elektroniniu būdu per sistemą, išskyrus atvejus, kai dėl sistemos sutrikimų ar kitų objektyvių aplinkybių naudojimasis to padaryti neįmanoma. Nesant tokių aplinkybių, ne per sistemą nurodytų asmenų pateiktos paraiškos ir prašymai gali būti nepriimami“, – pabrėžia VPB atstovė.

Intelektinė nuosavybė gali būti apsaugota ir komercinių paslapčių pagrindu. Tokiu atveju rekomenduojama sutartyse su partneriais, darbuotojais ir kitais asmenimis, kuriems ši informacija bus atskleista, numatyti konfidencialumo sąlygas, kurios teisiškai įpareigotų neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims.

„Tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia galimybę arba leisti kitiems naudoti jums priklausantį intelektinės nuosavybės objektą ir gauti už tai pajamų, pvz., autoriaus atlyginimą, arba neleisti kitiems be sutikimo naudoti, gaminti, parduoti ar importuoti saugomo intelektinės nuosavybės objekto. Ji svarbi ir imantis teisinių veiksmų prieš esamus ir galimus intelektinės nuosavybės pažeidimus. Tad galvojant apie verslo sėkmę, intelektinę nuosavybę apsaugoti būtina“, – reziumuoja D. Ivinskienė.

81 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad žino, kas yra intelektinė nuosavybė ir jos apsauga, ir vos 1 iš 10-ties (10 proc.) yra pirkę prekių, žinodami, jog tai klastotės. Panaši situacija yra ir Europos Sąjungoje (ES), rodo šiemet ES intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atliktas tyrimas apie Europos piliečių požiūrį į intelektinę nuosavybę. Nors duomenys leidžia daryti išvadą apie teigiamą visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę, ekspertai pastebi, kad informacija apie tai pasiekia ne visus gyventojus, ypač jaunesnio amžiaus.

Iš viso 83 proc. Europos Sąjungos valstybių gyventojų žino apie intelektinę nuosavybę ir jos apsaugą, o 13 proc. yra sąmoningai įsigiję klastočių. Dar 15 proc. respondentų teigė, kad jie yra netyčia nusipirkę klastočių, nes buvo suklaidinti. Daug dažniau padirbtas prekes perka jaunesni gyventojai – 26 proc. 15-24 metų amžiaus tyrime dalyvavusių europiečių teigė, kad taip elgiasi.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorės Irinos Urbonės, Lietuva neišsiskiria iš kitų ES šalių: žmonės perka klastotes, naudoja piratinį turinį, ir šią situaciją reikia keisti, nuolat kalbant apie intelektinę nuosavybė ir jos apsaugą, kad visuomenėje atsirastų dar daugiau pagarbos intelektinės nuosavybės kūrėjams, o tarp pačių kūrėjų – didesnis noras ją saugoti. Į tai buvo orientuota ir neseniai pasibaigusi VPB kampanija „#RinkisKasTikra“ „Nebūk musė barščiuose. Neįklimpk“, skirta visuomenei ir verslui.

Jos metu buvo siekiama didinti intelektinę nuosavybę kuriančių asmenų, įmonių bei organizacijų suvokimą apie intelektinės nuosavybės apsaugos poreikį ir skatinti teikti paraiškas dėl dizaino, prekių ženklų registravimo, išradimų patentavimo

Taip pat šia kampanija norėta informuoti visuomenę apie intelektinę nuosavybę plačiąja prasme. Į kampaniją įsitraukė žinomi visuomenės veikėjai: dainininkas, asociacijos LATGA narys Stano. 2023 metų lapkritį ir gruodį sostinės Vilniaus gatvėje specialiai įrengtame stende bendradarbiaujant su muitine buvo eksponuojama prekių ženklo „Burberry“ palto klastotė, dviejuose sostinės prekybos centruose buvo įrengti stendai, kaip kvietimas išreikšti nuomonę, atsakant į klausimą „Ar pirktum prekę, jeigu žinotum, kad tai klastotė?“ ir padedant žymeklį TAIP arba NE, t. y., ar pirktų prekę, žinodami, kad tai klastotė, ar jos nepirktų.

„Šios akcijos duomenys, nors ir nėra reprezentatyvūs, vis tik parodė vis dar pernelyg atsainų visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę – labai panašus lipdukų kiekis buvo priklijuotas ir už klastočių pirkimą, ir prieš. Labai svarbu, kad ir visuomenė suprastų, jog pažeidžiant intelektinę nuosavybę pagamintų prekių nevalia pirkti, o intelektinės nuosavybės kūrėjai – kad ją reikia saugoti, nes niekas kitas to už juos nepadarys. Idėjas ir iš jų gimstančius kūrinius reikia įprasti saugoti taip pat, kaip rakinti namus kažkur išvykstant ar ant banko kortelės nerašyti jos PIN kodo“, – komentuoja VPB direktorė I. Urbonė.

Teisininkės Gretos Užkuraitės teigimu, tik tinkamai užregistruota intelektinė nuosavybė tampa apsaugota nuo galimų vagysčių.

„Dažnai intelektinės nuosavybės kūrėjai nepasidomi savo kūrinių apsauga ir galvoja, kad jei jie produktą ar dizainą sukūrė, jis automatiškai jiems priklauso ir yra saugomas. Taip pat neretai prekių ženklo, dizaino registravimas ar išradimo patentavimas atidedamas vėlesniam laikui. Intelektinę nuosavybę apsaugoti rekomenduojama nedelsiant, vos ją sukūrus, nes tai ne tik suteikia daugiau atpažįstamumo, žinomumo ir kreditingumo, bet ir suteikia teisines priemones ginti jos savininko teises ginčų ar vagysčių atveju“, – aiškina G. Užkuraitė.

VPB duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje pateikiama apie 2 tūkst. paraiškų dėl prekių ženklų registravimo, iki 100 – dėl išradimų patentavimo, apie 40 paraiškų – dėl dizainų registravimo.

VPB ir ateityje tęs švietėjišką kryptį apie intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę, ragins visuomenę nepirkti padirbinių, dalinsis žiniomis, kaip juos galima atpažinti. Taip norima prisidėti prie suvokimo, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o tuo pačiu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui.

Nemokamos konsultacijos intelektinės nuosavybės klausimais

Turite su intelektine nuosavybe susijusių klausimų?

Kreipkitės konsultacijai