#RinkisKasTikra | Intelektinės nuosavybės svarba verslui

Dieną ir naktį kūrėjai praleidžia, ieškodami išskirtinio pavadinimo savo prekių ženklui, kurdami dizainą, išradimą ar kitą kūrinį. Aišku, džiaugsminga, kai visos šios paieškos – sėkmingos verslui, tačiau yra ir kita šio triumfo pusė.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai verslas įsibėgėja ir kūrėjai sužino, kad tokia pati idėja, dizainas, prekė ar išradimas jau puikuojasi kito verslininko „lentynoje”!

Tik tinkamai užregistruota intelektinė nuosavybė suteikia teisines priemones ginti jos savininko teises.

Išgirskite teisininkės Gretos Užkuraitės mintis apie intelektinės nuosavybę svarbą verslui!

Vaizdo medžiagą galite peržiūrėti Valstybinio patentų biuro profiliuose:

          


#RinkisKasTikra | Intelektinė nuosavybė – sudėtingo kūrybinio darbo rezultatas

Intelektinė nuosavybė – sudėtingo kūrybinio darbo rezultatas, kurį būtina tinkamai apsaugoti.

Intelektinės nuosavybės vagys vis dar egzistuoja, o jų taikinyje – išradimų, dizainų, prekių ženklų ar gaminių nusavinimas ir klastojimas. Pakliuvus į tokių vagišių pinkles, niekais paverčiamas kūrėjų sunkiai įdėtas darbas, praleistos galybė valandų, kuriant ir įgyvendinant unikalias idėjas. Ir dar daugiau – atimama galimybė užsidirbti.

Išgirskite dainų autoriaus, muzikos prodiuserio ir rašytojo, dainininko – Stanislavo Stavickio-Stano istoriją!

Vaizdo medžiagą galite peržiūrėti Valstybinio patentų biuro profiliuose:

        


Kartais tenka nueiti ilgą kelią, kol atrandi unikalią idėją savo verslui, kol sukuri prekių ženklą, dizainą ar inovatyvų išradimą. Verslo sėkmė – tinkama intelektinės nuosavybės apsauga! Gana verstis per galvą, ieškant priežasčių, kodėl svarbu apsaugoti savo turtą – intelektinę nuosavybę.

• Verslininkas įgyja išimtines teises į intelektinės nuosavybės objektą – leisti arba drausti kitiems asmenims naudoti sukurtą intelektinės nuosavybės produktą.

• Registruotos intelektinės nuosavybės teisės padeda kovoti su nesąžininga konkurencija.

• Daugiau galimybių pritraukti investuotojus! Tai vienas iš svarbiausių kriterijų, kuris gali padėti investuotojams priimti palankų sprendimą, finansuojant jūsų verslą.


Kai galvoje gimsta originali idėja dizainui, daug pastangų ir laiko pareikalauja pats kūrybinis procesas. Neretai jis primena pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais – nuokalnes keičia pakilimai ir galiausiai – pasididžiavimo jausmas, kad įveikiau! Tam, kad visos pastangos nenueitų veltui, o dizaino idėja netaptų kito pasididžiavimu – verta pasirūpinti jo apsauga.

Trumpa atmintinė, jeigu yra svarstančių, kodėl reikia registruoti dizainą – savo intelektinę nuosavybę?

• Užregistravę savo sukurtą dizainą, įgaunate išimtines teises leisti arba drausti naudoti jūsų dizainą.

• Jūsų sukurtas dizainas taps dar unikalesnis – apsaugosite nuo panašaus dizaino naudojimo pasirinktose rinkose.

Tai galimybė „įdarbinti“ savo sukurtą dizainą ir užsidirbti. Įregistravus dizainą, dizaino savininkas (licenciaras) gali suteikti licenciją kitam asmeniui (licenciatui) jį naudoti už nustatytą mokėjimą licencinėje sutartyje numatytomis sąlygomis.


Sėkmingam verslo startui – būtinas pasiruošimas lyg didžiausiam savo gyvenimo maratonui! Tam, kad „kelelis nedulkėtų”, svarbu įvertinti visas galimybes ir tuo pačiu užbėgti nusivylimams už akių. Prieš registruojant prekių ženklą, reikšminga įsitikinti, ar Jūsų konkurentai neužregistravę panašių ar tapačių intelektinės nuosavybės objektų į jūsų planuojamus registruoti.

Kokius namų darbus svarbu atlikti, prieš pateikiant paraišką registruoti savo prekių ženklą?

• Patikrinkite prekių ženklo unikalumą viešai prieinamose duomenų bazėse. Svarbu įsitikinti, ar jūsų prekių ženklas nėra tapatus ar labai panašus į jau užregistruotą prekių ženklą.

• Įsitikinkite, ar prekių ženklas atitinka jam keliamus reikalavimus (žymuo turi skiriamąjį požymį, nėra tapęs bendriniu, nėra aprašomojo pobūdžio, neprieštarauja moralei ir daugiau).

• Gerai apgalvokite verso sritį, kurioje bus naudojamas prekių ženklas. Turite žinoti, kad prekių ženklo apsauga galios tik toje srityje, kurioje jis įregistruotas.

• Nepalikite savo prekių ženklo be priežiūros – sumažinkite riziką su intelektinės nuosavybės ekspertais, kurie ne tik pakonsultuos, bet ir atliks platesnį prekių ženklų įvertinimą.


Kaip neapsigauti perkant internetu? Šis klausimas ypač aktualus – Juodąjį penktadienį, kai begalės žmonių rikiuojasi ne tik fizinėse, bet buriasi ir į internetines parduotuves.

Daugelis nori pasinaudoti galimybe apsipirkti pigiau. Aišku, tuo naudojasi ir sukčiai! Vieni jų siūlo įsigyti klastotes vietoj originalių gaminių, o kiti – įvairiais būdais bando išvilioti pinigus, bet prekių taip ir neatsiųsdami.

Tai, kaip nepakliūti į sukčių pinkles?  Valstybinis patentų biuras direktorė Irina Urbonė pataria, kad pirmiausia, prieš mokant pinigus, svarbu išsiaiškinti, ar parduotuvė patikima, o joje parduodamos prekės – ne klastotės.

Daugiau atvejų ir patarimų rasite 2023.11.24 dienos LRT straipsnyje ir LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva” epizodas 00:39:02 – 00:45:55.


Neslėpkite savo unikalaus išradimo stalčiuje po devyniais užraktais! Konkurentai gali nukopijuoti ar pasisavinti tiek naują įrenginį, produktą, tiek techninio proceso sprendimus, patobulinimus net ir iš slapčiausios, geriausiai apsaugotos vietos.

Laiku ir tinkamai pasirūpinus išradimo patentu, suteiksite sau ir savo verslui daugiau galimybių! Primename, kodėl verta patentuoti išradimą:

• Patentuoto išradimo savininkas turės išimtinę teisę drausti kitiems asmenims naudoti išradimą toje teritorijoje, kurioje taikoma išradimo teisinė apsauga. Taip pat – imtis teisinių veiksmų prieš asmenis, kurie naudoja patentuotą išradimą be jo savininko leidimo;

• Sėkmingo išradimo patentavimas gali padidinti įmonės komercinę vertę, nes išradimo patentas yra įmonės turtas, galintis atnešti įmonei komercinę naudą.

• Suteikiama galimybė „įdarbinti“ išradimą, savininkui suteikus licenciją tretiesiems asmenims naudoti jo patentuotą išradimą komercinėje veikloje.

Turite klausimų? Kviečiame registruotis nemokamai konsultacijai: www.intelektine.lt


Atėjus Juodajam penktadieniui ekspertai pataria, kaip perkant internetu vietoje originalios prekės neįsigyti klastotės

Juodasis penktadienis sutraukia begales žmonių ne tik į fizines, bet ir į internetines parduotuves – daugelis nori pasinaudoti galimybe apsipirkti pigiau. Tuo naudojasi ir sukčiai, siūlydami klastotes vietoj originalių gaminių, o kartais tiesiog išviliodami pinigus, bet prekių taip ir neatsiųsdami. Ekspertai pataria apsiperkant per išpardavimus nepamesti galvos ir prieš mokant pinigus išsiaiškinti, ar parduotuvė patikima, o joje parduodamos prekės – ne klastotės.

„Pirkimas internetu yra patogesnis, nes patikusias prekes galima įsigyti neišeinant iš namų. Kita vertus, elektroninėje erdvėje prekės negalima gyvai apžiūrėti, įsitikinti jos kokybe, todėl tuo naudojasi sukčiai, bandantys parduoti klastotes vietoje originalių gaminių, o kartais sukurdami fiktyvias parduotuves, kuriose užsisakę prekę pirkėjai paprastai jos negauna ir praranda pinigus. Tad apsiperkantiems internetu patariame neskubėti, įsitikinti, kad nesusidūrėte su apgavikais ir vadovautis kritiniu mąstymu“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Supratimas apie neigiamą padirbto produkto pirkimo poveikį

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba šiemet atliko tyrimą „Europos piliečiai ir intelektinė nuosavybė“: Suvokimas, sąmoningumas ir elgesys“. Tyrimo išvados atskleidžia Europos vartotojų požiūrį į intelektinę nuosavybę, apie tai, kiek jie gerbia šias teises, ir apie bendrą intelektinės nuosavybės suvokimą. Apkausa parengta remiantis 25 824 interviu su 15 metų ir vyresniais visų Europos Sąjungos valstybių narių gyventojais.

Lietuviai kaip ir europiečiai gerai žino apie neigiamą padirbtų prekių pirkimo poveikį. Dažniausiai jie mano, kad taip remiamas neetiškas elgesys (83 proc.) ir nusikalstamos organizacijos (80 proc.). Dauguma taip pat mano, kad tai daro neigiamą ekonominį poveikį, nes žlugdo verslą ir darbo vietas (79 %). Be to, nors šiek tiek rečiau manoma, kad padirbtų prekių pirkimas kelia grėsmę sveikatai ir saugai bei aplinkai, vis dėlto maždaug du trečdaliai su tuo taip pat sutinka (atitinkamai 66 proc. ir 62 proc).

Statistiškai kaip ir Europoje, taip ir Lietuvoje jaunesni vartotojai yra labiau linkę pritarti padirbtų prekių įsigijimo pateisinimui, ypač finansiniams argumentams. Apie 50 proc. 15-24 metų amžiaus asmenų sutinka arba yra linkę sutikti, kad galima pirkti padirbtus produktus, kai originalaus produkto kaina yra per didelė, o 41 proc. teigia, kad galima pirkti padirbtus prabangos produktus.

Dažniausiai klastočių pirkėjai mano, kad taip elgtis galima, kai originalaus gaminio kaina yra per didelė (71 proc.). Šiek tiek daugiau nei 6 iš 10 taip pat mano, kad toks elgesys yra priimtinas, kai originalus produktas yra prabangus (63 proc.), kai produkto nėra (arba jo dar nėra) (61 %) ir kai produkto kokybė nėra svarbi (61 proc,). Daugiau nei pusė (54 proc.) taip pat sutinka, kad pirkti padirbtas prekes galima, nes taip daro visi.

Visgi net 40 proc. Lietuvos vartotojų neatskiria nusipirkę originalią ar neorginalią prekę. Tad kokie žingsniai aktualūs norint neapsigauti įsigyjant prekes?

Kaip neapsigauti perkant internetu?

Valstybinio patentų biuro vadovė sako, kad klastočių gamintojai, deja, bet taip pat tobulėja, todėl iš pirmo žvilgsnio atskirti, ar prekė yra originali, ar pagaminta pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, gali būti sudėtinga.

„Vienas iš perspėjančių signalų turėtų būti pernelyg maža prekės kaina. Tarkime, žinote, kad tam tikro prekių ženklo rankinė ar batai kainuoja kelis šimtus eurų, o kokioje nors internetinėje parduotuvėje pamatote juos parduodamus už porą dešimčių eurų. Tokiu atveju greičiausiai pardavinėjamos klastotės, nebent esate įsitikinę, kad jas siūlo oficialaus prekių ženklo atstovo ar platintojo parduotuvė, kuri yra patikima. Elektroninė parduotuvė Kinijoje ar socialiniame tinkle sukurta neaiški paskyra tikrai nėra geriausia vieta įsigyti neva originalias prekes“, – komentuoja I. Urbonė.

Patiklius pirkėjus vilioja ne tik klastočių pardavėjai, bet ir fiktyvių elektroninių parduotuvių kūrėjai. JAV kibernetinių tyrimo kompanijos „Bolster“ duomenimis, sukčiai yra sukūrę daugiau nei 100 garsių prekių ženklų fiktyvias parduotuves, tarp kurių tokie vardai kaip „Nike“, „New Balance“, „Vans“, „Adidas“, „Columbia“, „Converse“, „Timberland“, „Crocs“, „UGG“, „Guess“, „Doc Martens“ ir kiti.

„Svarbu išsiaiškinti, ar elektroninės parduotuvės svetainėje nurodytas pardavėjo pavadinimas, registracijos adresas, išsamūs kontaktiniai duomenys. Sukčiai dažniausiai nurodo tik elektroninio pašto adresą, nepateikia telefono ar fizinės buveinės adreso, tad iš tokių parduotuvių prekių geriau nepirkti, mat kilus nesklandumams nebus galimybės kreiptis“, – pataria pašnekovė.

Taip pat reikia įsitikinti, kad svetainė turi saugaus pirkimo sertifikatą ir yra nurodžiusi informaciją apie tai, ar portalo adresas yra saugomas – tai galima sužinoti iš to, kad adresas turi prasidėti „https“, o ne „http“.

Verta atlikti nedidelį tyrimą ir išsiaiškinti, kokius rezultatus apie pasirinktą internetinę parduotuvę galima rasti paieškos sistemose, ar yra vartotojų atsiliepimų ne vien tik svetainėje, bet ir kituose interneto puslapiuose, socialinių tinklų paskyrose, ir ar tie atsiliepimai nėra vien tik labai teigiami.

Stengiasi viešinti sukčius

Didžioji dalis klastočių Lietuvą pasiekia iš Kinijos. Pasak Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos Ingos Mauricienės, daugiau nei 9-ios iš 10-ties visų paštu atsisiunčiamų siuntų su klastotomis prekėmis yra iš Kinijos, kitos siunčiamos iš Honkongo, Turkijos.

„Gyventojai klastotes sąmoningai arba netyčia įsigyja apsipirkdami internetinėse parduotuvėse, vėliau tokios prekės pašto siuntomis atvyksta į Lietuvą. Mūsų turimais duomenimis, pagal prekių sulaikymo atvejų skaičių, 90 proc. atvejų yra sulaikomos būtent pašto siuntos. Dažniausiai atsisiunčiamos prekės, kurios yra pagamintos galimai pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, yra sportinė avalynė, drabužiai, rankinės, kosmetikos priemonės, žaislai“, – vardija muitinės atstovė.

Sulaikius klastotes, yra surašomas prekių sulaikymo protokolas, susisiekiama su prekių ženklų savininkais ar jų atstovais ir, gavus patvirtinimą, kad prekės nėra originalios, jos sunaikinamos.

Neretai vartotojai klastočių įsigyja ir pagal skelbimus socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) direktorė Goda Aleksaitė sako, kad tarnyba kartais sulaukia vartotojų kreipimųsi dėl įsigytų galimai padirbtų prekių, tačiau jų nėra daug.

„Dažniausiai skundžiamasi dėl įsigytų kosmetikos gaminių, pvz., kvepalų, drabužių ar avalynės, rečiau dėl elektrotechnikos gaminių kokybės. Mūsų tarnyba pati neatlieka ekspertizės dėl prekių klastočių, tačiau surinkusi visą informaciją ir turėdama pagrįstų įtarimų, kreipiasi į policiją, kuri atlieka tyrimą“, – kalba VVTAT direktorė.

Jos teigimu, dažnai galimas klastotes parduodančiose internetinėse parduotuvėse ar socialinių tinklų paskyrose nebūna pardavėjo kontaktinių duomenų, neįmanoma nustatyti atsakingo subjekto Lietuvoje, o visi mokėjimai iškeliauja per kurjerius į trečiąsias šalis.

„Pavyzdžiui, nesenas atvejis, kai „Facebook“ paskyrose pardavėjas deklaravo veikiantis Lietuvoje ir parduodantis rankų darbo odinius gaminius, tačiau pirkėjai gaudavo prekes su Kinijos etiketėmis, gaminiai neatitiko deklaruotų savybių. Be to, minėtose el. parduotuvėse nebuvo nurodytas konkretus pardavėjas, į klausimus el. paštu vartotojai atsakymų nesulaukdavo. Surinkę duomenis nustatėme, kad elektroninės parduotuvės buvo registruotos Kinijoje. Tokius atvejus stengiamės viešinti, tačiau papildomai norime paraginti vartotojus, kad ir patys būtų atsargesni, besirinkdami prekes internetinėse parduotuvėse“, – sako G. Aleksaitė.

Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę visuomenės dėmesį siekiama atkreipti šiuo metu Valstybinio patentų biuro vykdoma kampanija #RinkisKasTikra. Gyventojai raginami nepirkti padirbinių, žinoti, kaip juos galima atpažinti, suvokti, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o tuo pačiu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos atlikto tyrimo publikaciją apie „Europos piliečiai ir intelektinė nuosavybė: Suvokimas, sąmoningumas ir elgesys.“ galite perskaityti bei parsisiųsti iš oficialos paspaudę šią saugią nuorodą.


Išradimų „mados“ Lietuvoje: anksčiau patentuodavome maisto gamybos būdus, šiandien – išmaniąsias technologijas

Lietuvoje kasmet yra registruojama, patentuojama ar kitaip apsaugoma daugybė skirtingų intelektinės nuosavybės kūrinių, tokių kaip išradimai, dizainai, prekių ženklai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje, kaip ir kitur pasaulyje, intelektinė nuosavybė kuriama atsižvelgiant ne vien į rinkos poreikius, bet ir į pasaulines tendencijas – tarp pastaraisiais metais patentuotų išradimų dominuoja procesų robotizavimas, lazeriai, su dirbtinio intelekto naudojimu ar COVID-19 viruso valdymu susiję sprendiniai.

„Įvairūs išradimai ir kitos intelektinės nuosavybės formos Lietuvoje buvo aktyviai kuriamos nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Kalbant apie išradimus, po truputį keičiasi tik sritys, kuriose jie yra patentuojami. Jei prieš dvidešimt ar trisdešimt metų būdavo patentuojama daugiau su maisto ir gėrimų gamybos būdais, žemės ūkiu, tekstile susijusių išradimų, tai pastarąjį dešimtmetį kur kas didesnį aktyvumą matome teikiant patentų paraiškas automatizavimo, robotizavimo, IT, tvarumo bei ekologijos srityse. Tai natūralu, nes visas pasaulis eina išmanumo ir žalumo link, tad ir Lietuvos kūrėjai neatsilieka“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.

Dominuoja technologijos

Valstybinio patentų biuro duomenys rodo, kad tiek dabar, tiek prieš kelis dešimtmečius buvo patentuojama panaši proporcija išradimų, skirtų žmogaus poreikių tenkinimui, taip pat išradimų chemijos bei metalurgijos ir įvairių technologinių procesų bei transportavimo srityse. Tuo tarpu fizikos ir elektros sričių išradimų dalis pastarąjį dešimtmetį paaugo daugiau nei dvigubai.

„Nuo 2013 metų tarp Lietuvoje patentuotų išradimų dominuoja procesų automatizavimas, robotizavimas, išmaniosios technologijos, lazeriai, su IT ir dirbtinio intelekto naudojimu susiję sprendimai. Išradėjus kurti paskatino ir COVID-19 pandemija, kuomet buvo patentuotos apsauginės kaukės ir plaučių ventiliavimo įrenginiai. Dėmesio sulaukė ir tvarumo bei ekologijos sritys, išradėjai aktyviai patentavo su alternatyviu energijos generavimu bei elektromobiliais susijusius sprendimus“, – vardija I. Urbonė.

1994-2003 metais išradimai, jos teigimu, buvo kiek žemiškesni. Tuomet būdavo patentuojama daugiau su maisto ir gėrimų gamybos būdais ir kompozicijomis, žemės ūkiu, tekstile susijusių sprendimų: lietuviško midaus, karčiosios trauktinės, sviesto, torto ar rūkytos dešros gamybos būdai, sliekidė-šiltnamis, bulvių ar valgomųjų grybų auginimo būdai, džinsinių ir įvairių medvilninių audinių apdorojimo būdai ir kiti šių sričių sprendiniai.

Nuo žuvų ieškiklių iki terapijos prietaisų

Intelektinė nuosavybė paprastai nekuriama vien dėl įdomumo, esminis tikslas yra ją komercializuoti. Lietuvos kūrėjų išradimai, pasak I. Urbonės, komercializuojami pakankamai sėkmingai, atranda savo nišą tarp pirkėjų.

„Kaip vieną pavyzdžių galima paminėti mobilų, su išmaniaisiais įrenginiais suderintą išmanųjį žuvų ieškiklį (echolotą) „Deeper“, patentuotą 2012 m. ir nuo to laiko sėkmingai parduodamą daugiau nei 50-yje užsienio rinkų. Echolotai naudojami seniai, bet buvo brangūs ir nepatogūs dėl didelio dydžio, todėl „Deeper“ laikomas tikra inovacija“, – sako ji.

Lietuvoje yra patentuotas bei komercializuotas ir ne vienas su dviračiais susijęs išradimas. Pavyzdžiui, lietuvių išrastas dviračių laikiklis „Parkis“ leidžia taupyti vietą, kabinant dviratį vertikaliai, nenaudojant fizinės jėgos. Komercinės sėkmės užsienyje sulaukė ir kitas išradimas – elektrinė frikcinė pavara dviračiui „Rubbee“, kuri gali būti uždėta ant paprasto dviračio, taip paverčiant jį elektriniu, o su pilnai įkrauta baterija galima nuvažiuoti apie 25 km atstumą.

Žmonėms, sergantiems Parkinsonu ar esencialiniu tremoru, kuriam būdingas nevalingas kūno drebėjimas, pažįstamas ir taip pat Lietuvoje patentuotas „Vilimed“ terapinis kamuoliukas, skirtas sumažinti rankų drebėjimą ir taip lengviau atlikti kasdienes veiklas.

Pašnekovė sako, kad sėkmingą patento komercializavimą iš dalies parodo jo galiojimo trukmė. Už patento galiojimo pratęsimą nuo trečiųjų galiojimo metų mokamas metinis mokestis, kurio nesumokėjus patentas panaikinamas. Maksimali patento galiojimo trukmė yra 20 metų.

„Turime tikrai nemažai 20 metų galiojusių arba dvidešimtuosius galiojimo metus einančių Lietuvos subjektams priklausančių nacionalinių patentų, registruotų tokiems išradimams kaip lietuviško midaus bei midaus trauktinių gamybos būdai, lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginiai, durų apsaugos įrenginys, karvių pieno kokybę gerinantis pašaras, sprogstamoji medžiaga ir jos gamybos būdas ir kitiems“, – komentuoja I. Urbonė.

Jos teigimu, nors šalyje kuriamos ir komercializuojamos intelektinės nuosavybės netrūksta, tačiau jos apsauga vis dar nėra tapusi natūraliu kitu žingsniu po jos sukūrimo.

„Verslo įmonės, didelės organizacijos turi įprotį apsaugoti viską, kas sukurta, nes žino, kad neapsaugota nuosavybė gali tapti lengvu grobiu ir nebūti pelninga. Tačiau mažesnių verslų savininkai, individualūs asmenys kartais tiesiog sukuria išradimą, tačiau nesiryžta jo apsaugoti, o gal nežino, kad tai reikia padaryti. Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę dėmesį norime atkreipti šiuo metu vykdoma kampanija #RinkisKasTikra, kuria skatiname visus teikti paraiškas dėl sukurto dizaino, prekių ženklo ar išradimo apsaugos, daugiau tuo pasidomėti ir neatidėlioti“, – teigia ji.


Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

Žinomas ir sėkmingas prekių ženklas suteikia gaminiams didelę pridėtinę vertę ir vartotojų pasitikėjimą, todėl nenuostabu, kad neretai tokie prekių ženklai yra kopijuojami, turint vilties, kad nedėmesingas vartotojas juos supainios ir įsigys kito gamintojo prekę. Ginčus dėl prekių ženklų panašumo sprendžiančio Valstybinio patentų biuro ekspertų teigimu, prekių ženklų savininkai turi sekti į rinką ateinančius prekių ženklus, o pastebėję tapačius ar labai panašius nenumoti į tai ranka, o apsaugoti savo prekių ženklą ir tuo pačiu verslą.

„Prekių ženklo pagrindinė paskirtis – atskirti vieno asmens gaminamas prekes ar teikiamas paslaugas nuo kito asmens gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų, tad prekių ženklai suteikia prekei esminę pridėtinę vertę. Dėl šios priežasties prekių ženklų, ir ypač sėkmingų, savininkai turi sekti rinkoje esančius ar dar tik ketinamus registruoti prekių ženklus, ar nėra tapačių arba labai panašių. Pastebėjus galimas jau registruotų prekių ženklų kopijas, reikėtų kreiptis į naujo prekių ženklo savininkus, perspėti juos apie turimas ankstesnes registruotas teises, o nepavykus susitarti – į atitinkamas institucijas dėl savo teisių gynimo“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro (VPB) Apeliacinio skyriaus vedėja Asta Virbickienė.

Reikėtų pateikti protestą

Jeigu rinkoje atsiradęs tapatus ar panašus į jau anksčiau pareikštą ar registruotą prekių ženklą taip pat siekia būti įregistruotas VPB, paskelbus VPB oficialiame biuletenyje apie tokio ženklo registravimą, galima šį veiksmą užprotestuoti, paduodant motyvuotą rašytinį protestą.

„Prekių ženklo savininkas, norėdamas paduoti protestą dėl kito prekių ženklo registravimo, privalo turėti vieną ar daugiau jam priklausančių ankstesnių galiojančių teisių. Taip pat teikiant tokį protestą būtina nurodyti teisinį pagrindą bei būti įsitikinus, kad abu prekių ženklai yra tapatūs arba panašūs ir yra registruoti tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms. Visa tai galima atlikti patiems arba kreiptis į patentinius patikėtinius“, – sako A. Virbickienė.

Vienas iš galimų protesto padavimo teisinių pagrindų yra tikimybės suklaidinti dalį visuomenės egzistavimas, kai vartotojai yra suklaidinami dėl naujai rinkoje atsiradusio prekių ženklo ir įsigyja juo pažymėtų prekių, manydami, kad tai kito gamintojo prekių ženklo gaminiai.

Jeigu vėlesnis prekių ženklas jau yra registruotas VPB, galima paduoti negaliojimo prašymą, o jei vėlesnis prekių ženklas nepertraukiamą 5 metų laikotarpį nebuvo naudojamas Lietuvoje – jo panaikinimo prašymą.

Pasak A. Virbickienės, per paskutinius trejus metus VPB išnagrinėjo 388 ginčus dėl prekių ženklų. Dažniausiai ginčai buvo susiję su prekių ženklų panašumo vertinimu – 239,  61 atveju buvo aiškinamasi, ar vėlesnis ginčijamas ženklas yra panašus į Lietuvos ar Europos Sąjungos reputaciją turintį ankstesnį prekių ženklą, dar 58 atveju ekspertai vertino, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį.

Jeigu dėl rinkoje naudojamo panašaus prekių ženklo nėra paduota paraiška ir jis nėra įregistruotas VPB, tuomet pašnekovė rekomenduoja kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo.

Panašumas turi būti įrodytas

Pasak A. Virbickienės, gavę prekių ženklo savininko protestą ar negaliojimo bei panaikinimo prašymą, VPB Apeliacinis skyrius siunčia jį ginčijamo ženklo pareiškėjui, kadangi abi ginčo šalys turi teisę pateikti paaiškinimus, atsikirtimus bei įrodymus, atsižvelgiant į kuriuos yra nagrinėjamas ginčas.

„Jeigu protestas yra tenkinamas, VPB neregistruoja konkurento prekių ženklo.  Protestą padavęs asmuo taip apsaugo išimtines teises į savo prekių ženklą. Protestas gali būti patenkintas ir iš dalies, tuomet ginčijamas prekių ženklas yra įregistruojamas daliai prekių ar paslaugų“, – aiškina pašnekovė.

Kaip pavyzdį ji pateikia prieš metus nagrinėtą ginčą, kuomet viena Lenkijos bendrovė, turinti keletą ankstesnių ženklų su elementu „Zubrowka“, kreipėsi dėl Ukrainos bendrovės planų registruoti prekių ženklą „Zubroff“. Protestą pareiškęs suinteresuotas asmuo teigė, kad abu šie prekių ženklai yra labai panašūs, tad šis panašumas klaidins vartotojus. VPB ekspertai, vertindami lyginamų ženklų bendrą suvokimo įspūdį, nustatė, kad jie išties yra panašaus ilgio, didžioji šių žodžių dalis sutampa, žodžiai yra panašūs fonetiškai, kadangi yra identiškai tariama žodžių pradžioje esanti dalis „zubro“, o ir raidės ir garsai „f“ ir „w“ irgi yra pakankamai panašūs. Visa tai leido daryti išvadą, kad prekių ženklai gali kelti panašias asociacijas vartotojams, tad nutarta neregistruoti prekių ženklo „Zubroff“.

Ekspertės teigimu, gana dažnai protestas dėl prekių ženklo panašumo yra atmetamas, nesant pakankamų panašumo požymių, ir tuomet toks ženklas yra įregistruojamas Prekių ženklų registre.

„Būtent taip baigėsi ginčas tarp vienos JAV kompanijos, turinčios registruotą prekių ženklą „Monster“ ir vienos Lietuvos leidyklos, ketinusios registruoti vėlesnį prekių ženklą „Monstropedija“. Nors lyginamuosiuose ženkluose ir sutapo abiejų jų pradžia, tačiau jų struktūra yra visiškai skirtinga, juos sudaro skirtingas skiemenų ir raidžių skaičius, žodžiai skirtingai kirčiuojami, be to, jie abu užrašyti skirtingu šriftu, kas papildomai daro įtaką vizualiam ženklų skirtingumui. Ekspertai konstatavo, kad abiejų prekių ženklų sudaromas bendras suvokimo įspūdis yra pakankamai skirtingas, todėl protestas buvo atmestas ir leista registruoti vėlesnį prekių ženklą“, – pateikia pavyzdį A. Virbickienė.

Ji taip pat primena, kad visais atvejais patys pareiškėjai, ketindami registruoti savo prekių ženklą, turėtų pasitikrinti, ar toks ženklas nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, tai yra, ar rinkoje nėra jau užregistruotų tapačių ar panašių prekių ženklų.

Nemokamos konsultacijos intelektinės nuosavybės klausimais

Turite su intelektine nuosavybe susijusių klausimų?

Kreipkitės konsultacijai