Iškalbingi ir Lietuvos Respublikos muitinės skaičiai: anot Aistės Žičkutės, LR Muitinės Veiklos priežiūros ir netarifinių priemonių kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės, vien pernai dėl galimų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų sulaikė virš 2 tūkstančių vnt. rūbų, virš 4,5 tūkstančio porų avalynės. Vis dažniau muitinė sulaiko ir suklastotų žaislų – pernai buvo sulaikyta virš 19 tūkstančių tokių prekių. Bendras 2023 m. sulaikytų prekių skaičius perkopė 339 tūkst. Kinija, Honkongas ir Turkija išlieka pagrindiniais padirbtų prekių šaltiniais.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos muitinėje dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų sulaikytų prekių priskaičiuojama jau virš 243 tūkst. Po šventinio laikotarpio, kuomet prekyba itin aktyvi, šie skaičiai neabejotinai stipriai išaugs.

„LR Muitinės duomenimis, klastotės dažniausiai pasiekia Lietuvą paštu iš Kinijos. Net 90 proc. sulaikytų prekių yra būtent iš šios šalies arba Honkongo. Lietuvos institucijos įvairiais būdais stengiasi kovoti su nelegalia prekyba. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais Lietuvos muitinėje buvo sulaikyta 4 mln. suklastotų prekių vienetų, tačiau kai kurios klastotės vis tiek patenka į rinką“, – sako A. Žičkutė.

Dažniausiai klastojami produktai – žinomų gamintojų sportinė avalynė, drabužiai, rankinės, kosmetika ir parfumerija, elektronikos prekės. Rečiau, tačiau klastočių pasitaiko net ir maisto produktų ir gėrimų srityje. Pavyzdžiui, kava klastojama pigesnes, taigi ir prastesnės kokybės pupeles parduodant kaip itin kokybiškas, stiprieji alkoholiniai gėrimai supilstomi į originalias butelių kopijas, o gerokai pigiau sojų ar palmių aliejus parduodamas kaip „ekstra tyras“ alyvuogių aliejus.

Klastotės neaplenkia ir naujausių, populiarumo viršūnėse karaliaujančių gaminių. Pavyzdžiui, garsiojo Dubajaus šokolado, šiuo metu užvaldžiusio socialinius tinklus, originalą nusipirkti ne taip jau paprasta – kur kas lengviau papulti ant panašius analogus siūlančių gamintojų, savo produktą pateikiančių kaip originalą. 

Kaina – ne vienintelis klastotės rodiklis

Ekspertai pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių signalų, jog prekė gali būti neoriginali, yra neįprastai maža jos kaina. Jei žinote, kad tam tikro prekių ženklo batai ar striukė kainuoja šimtus eurų, o parduotuvėje jų kaina siekia vos kelias dešimtis, labai tikėtina, kad tai – toli gražu ne originalas.

Vis tik kaina – ne visuomet patikimiausias kainos indikatorius, mat apsukrūs gamintojai net ir prastos kokybės prekes gali siūlyti už aukštą kainą. Ypatingai dažnai su tuo tenka susidurti perkantiems internetu, kuomet vizualiai įvertinti prekės ar produkto nėra galimybės.

Klastotojai vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą, padedantį sukurti realistiškas klastočių nuotraukas ar apžvalgas, o tai apsunkina vartotojų galimybes atskirti originalias prekes nuo padirbinių. Be to, šiais laikais sukčiai taip įgudę gaminti klastotes, kad net ir iš arti pamačius ar pačiupinėjus prekę, pasakyti, jog ji yra suklastota, kartais būna beveik neįmanoma.

Dėl to perkant internetu labai svarbu patikrinti pardavėją. Įsitikinkite, kad elektroninės parduotuvės svetainėje yra nurodytas pardavėjo pavadinimas, registracijos adresas ir kontaktiniai duomenys. Patikimas pardavėjas dažniausiai pateikia ne tik elektroninio pašto adresą, bet ir telefono numerį bei fizinę buveinę.

Vertėtų internete paieškoti ir atsiliepimų apie pardavėją, ar apie jį nėra neigiamos informacijos. Tiesa, suklusti reikėtų ir priešingu atveju, kuomet atsiliepimai išskirtinai tik teigiami, juose pastebima šabloniška kalba – tikėtina, kad tokius atsiliepimus generuoja vadinamieji „botai“, robotizuota sistema. Galiausiai, patikrinkite svetainės saugumą. Svetainės adresas turi prasidėti „https“ (o ne „http“), šalia adreso turėtų būti matomas spynos simbolis, rodantis, kad puslapis yra saugus.

Kritiškais reikėtų išlikti ir perkant iš socialinių tinklų paskyrų. Daugybė sukčių veikia „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitose platformose, kuriose siūlo prekes už viliojančias kainas. Vis tik dažniausiai tai būna tiesiog klastotės ar netgi apskritai neegzistuojančios prekės, už kurias susimokėjęs pirkėjas jų taip ir negauna.

Piniginius nuostolius lydi ir kitos rizikos

Reikėtų suprasti, kad sąmoningai ar netyčia įsigijus klastotę, pirmiausia kenkiate patys sau. Neoriginalios prekės įprastai neturi garantijų, dėl prastesnės kokybės gali greičiau sugesti ar susidėvėti. Taigi sumokėję pigiau išties menkai sutaupote, nes tenka ieškoti naujos prekės ir papildomai išlaidauti.

Tačiau svarbūs ne tik finansiniai nuostoliai. Kur kas didesnė potenciali rizika – žala sveikatai. Pavyzdžiui, kosmetikos padirbiniuose dažnai naudojamos prastos kokybės medžiagos, galinčios sukelti alergijas, odos dirginimą ar net apsinuodijimus. Pastaruosius gali sukelti ir alkoholio, aliejaus ar kitų maisto produktų klastotės, kurios, pasitaiko, būna užterštos pavojingomis medžiagomis, pavyzdžiui, metanoliu ar pramoniniais chemikalais.

Būkite itin dėmesingi ir pirkdami elektronikos prekes. Pasaulyje, ne iš imtis ir Lietuvoje, užfiksuota daugybė atvejų, kuomet iš neaiškių, trečiosiose šalyse veikiančių pardavėjų įsigytas elektronikos prietaisas savaime užsidegė ir pridarė didelių nuostolių žmonių turtui ir sveikatai. Ir tai – net ne blogiausias scenarijus.

Intelektinės nuosavybės apsaugos svarba – atsakas klastotojams

Sociologinio tyrimo dėl intelektinės nuosavybės, patentavimo ir nelegalaus turinio naudojimo duomenys rodo, kad Lietuvoje 70 proc. gyventojų žino, kas yra intelektinė nuosavybė ir jos apsauga, tačiau nepaisant to, trečdalis (32 proc.) Lietuvos gyventojų yra susidūrę su intelektinės nuosavybės pažeidimais, beveik tiek pat (31 proc.) tokius pažeidimus yra vykdę patys.

„Intelektinės nuosavybės teisės pažeidimai iškreipia konkurenciją: sąžiningus, teisės besilaikančius gamintojus ir prekybininkus pastato į nelygiavertę poziciją. Todėl vienas iš svarbiausių tikslų kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais – apsaugoti prekių ženklų savininkų teises, atkreipti visuomenės dėmesį, kokią žalą tokie pažeidimai daro sąžiningam verslui bei vartotojui, valstybės biudžetui“, – sako Valstybinio patentų biuro direktorė Vita Kascėnė.

Žinomų prekių ženklų kopijavimas mažina pirkėjų pasitikėjimą ir įmonių pajamas, todėl kiekvienais metais pasaulinė ekonomika praranda milijardus eurų. Tai reiškia, kad į valstybių biudžetą per mokesčius nepatenka taip reikalingi pinigai aplinkosaugai, švietimui, medicinai, socialinei apsaugai ir kitoms prioritetinėms sritims gerinti. Dėl gamintojų patiriamų nuostolių lėčiau auga ekonomika, darbo užmokestis ir kt.

„Intelektinė nuosavybė – sudėtingo kūrybinio darbo rezultatas. Dieną ir naktį kūrėjai praleidžia ieškodami išskirtinio pavadinimo savo prekių ženklui, kurdami dizainą, išradimą ar kitą kūrinį. Intelektinės nuosavybės vagys vis dar egzistuoja, o jų taikinyje – prekių ženklų, dizainų, išradimų ar kitokių gaminių nusavinimas ir klastojimas“, – sako V. Kascėnė.

Valstybinis patentų biuras primena: intelektinė nuosavybė turi būti apsaugota vos tik yra sukuriama. Tai suteikia ne tik pripažinimą, bet ir teisines priemones ginti jos savininko teises. Lietuvoje kasmet pateikiama apie 2,3 tūkst. nacionalinių paraiškų prekių ženklams registruoti, tačiau intelektinės nuosavybės kūrėjai vis dar per retai imasi veiksmų savo teisėms apginti.

„Per paskutinius trejus metus VPB išnagrinėjo 254 ginčus dėl pramoninės nuosavybės objektų. Didžiausia dalis ginčų yra dėl prekių ženklų panašumo“, – komentuoja VPB Apeliacinio skyriaus vedėja Asta Virbickienė.

Tad visuomenės švietimas yra vienas iš pagrindinių būdų sumažinti klastočių mastą. Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę visuomenės dėmesį siekia atkreipti ir VPB vykdoma kampanija #RinkuosiKasTikra. Valstybinis patentų biuras pirkėjus ragina būti atidesniems renkantis prekes ir tikrinti jų kilmę. Tik sąmoningai rinkdamiesi originalius produktus, galime prisidėti prie kūrėjų teisių apsaugos ir kurti pagarbos intelektinei nuosavybei kultūrą.

Klastotės nėra tik pigesnė alternatyva – tai problema, turinti kur kas platesnį ir globalesnį poveikį. Tad būkime atsakingi ir rinkimės tai, kas tikra – ne tik per šventes, bet ir visus metus!

Šiuo metu Valstybinio patentų biuro vykdoma kampanija #RenkuosiKasTikra yra skirta atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą. Svarbu suprasti, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o kartu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui. *

Tyrimo duomenys ,,Neteisėta prekyba klastotėmis pagal Covid -19 © OECD/EUIPO 2024”

STRAIPSNIS DELFI

Sužinokite, kaip tinkamai apsaugoti savo intelektinę nuosavybę ir kokią naudą galite gauti

Intelektinė nuosavybė – sudėtingos kūrybinės veiklos rezultatas, kurį būtina tinkamai apsaugoti, nes tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė – tai raktas į verslo plėtrą.

Intelektinės nuosavybės vagys vis dar egzistuoja, o jų taikinyje – išradimų, dizainų, prekių ženklų ar gaminių nusavinimas ir klastojimas. Pakliuvus į tokių vagišių pinkles, niekais paverčiamas kūrėjų sunkiai įdėtas darbas, praleistos galybė valandų, kuriant ir įgyvendinant unikalias idėjas. Ir dar daugiau – atimama galimybė užsidirbti.

Sėkmingam verslo startui – būtinas pasiruošimas lyg didžiausiam savo gyvenimo maratonui! Tad svarbu įvertinti visas galimybes ir tuo pačiu užbėgti nusivylimams už akių. Prieš registruojant prekių ženklą, dizainą ar patentuojant išradimą reikšminga įsitikinti, ar Jūsų konkurentai neužregistravę panašių ar tapačių intelektinės nuosavybės objektų į jūsų planuojamus registruoti.

Kiekvienas kūrėjas ir/ar verslininkas atiduoda daug pastangų savo veiklai, kad pasiektų geriausią viso to rezultatą – sukurtų unikalų prekių ženklą, dizainą ar išradimą. Tam, kad šis darbas būtų įvertintas, kūrėjai ir/ar verslo atstovai turi žinoti su kūrybine veikla susijusias teises ir reikalavimus, kad intelektinis turtas būtų tinkamai apsaugotas. Tiesa, ir visuomenė – nepažeisti tokių kūrėjų ir/ar verslininkų intelektinės nuosavybės teisių.

Keletas svarbiausių dalykų, kuriuos reikėtų įsidėmėti!

• Kai realizavote idėją (sukūrėte prekių ženklą, dizainą ar išradimą), verta apgalvoti teisinę apsaugą – užregistruoti dizainą, prekių ženklą.
• Rekomenduojama tinkamai pasirūpinti pramoninės nuosavybės objektų apsauga, nes pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainas, saugomi tik nuo registracijos momento.
• Prieš patentuojant savo išradimą svarbu atlikti ir paiešką viešai prieinamose nemokamose patentų duomenų bazėse. Tokiu būdu rasite duomenis apie jau paskelbtas patentų paraiškas arba išduotus patentus panašiems išradimams.
• Prieš naudojantis saugomu intelektiniu turtu, svarbu turėti leidimą ar licenciją iš jo savininko.

Intelektinės nuosavybės apsauga – tai raktas į pažangą, puoselėjant kūrybiškumą, skatinant inovacijas ir sąžiningą konkurenciją, ginant kūrėjų teises!

Intelektinės nuosavybės atmintinė verslui

Sužinokite, kaip padidinti savo galimybes gauti didesnį pelną, sumaniai naudojant savo intelektinę nuosavybę.

Neslėpkite savo unikalaus išradimo, dizaino ar prekių ženklo garaže po devyniais užraktais! Atverkite duris naujoms galimybėms sumaniai valdydami turimą intelektinę nuosavybę!

Intelektinė nuosavybė yra neatsiejama verslo turto visumos dalis. Tačiau intelektinė nuosavybė kaip tokia neturi didelės vertės, jeigu ji nėra naudojama rinkoje tiek paties savininko, tiek kitų asmenų su jo leidimu. Tam, kad intelektinę nuosavybę būtų galima efektyviai valdyti kaip turimą turtą, būtina suprasti ypatumus, susijusius su jos valdymu, naudojimu ir disponavimu. Verslo generuojamas pajamas galite padidinti tinkamai komercializuodami valdomą intelektinę nuosavybę.

Komercinti intelektinę nuosavybę galima keliais būdais:

• Sudarant licencines sutartis
• Sudarant teisių perdavimo sutartis
• Sudarant franšizės sutartis

LICENCIJAVIMAS

Intelektinės nuosavybės licencijavimas – intelektinės nuosavybės savininko leidimas kitiems asmenims naudotis savininko teisėmis atliekant tam tikrus veiksmus su intelektinės nuosavybės teisėmis saugomu objektu.

Suteikdamas licenciją intelektinės nuosavybės savininkas mainais gauna atlygį už leidimo naudotis intelektinės nuosavybės teisėmis suteikimą. Atlygis paprastai gaunamas sutartinio mokėjimo forma. Atlyginimas apibrėžiamas kaip tam tikra pajamų iš pardavimo procentinė dalis arba gali būti mokamas ir periodinėmis fiksuotomis išmokomis ar vienkartine išmoka.

Licencijos davėjas gali nustatyti intelektinės nuosavybės naudojimo apribojimus (geografinę teritoriją, naudojimo sritį ir t.t.).

TEISIŲ PERDAVIMO SUTARTYS

Intelektinės nuosavybės savininkai taip pat gali gauti pajamas perleisdami savo teises į intelektinės nuosavybės objektus – tai intelektinės nuosavybės perleidimas arba perdavimas.

Perleidžiant arba perduodant intelektinę nuosavybę, savininkas perduoda nuosavybės teises į turimą intelektinę nuosavybę. Perleidžiant ar perduodant intelektinę nuosavybę yra perduodamos visos turėtos teisės į konkretų intelektinės nuosavybės objektą (prekių ženklų teisėje gali būti dalinis teisių perdavimas prekėms ar paslaugoms, kurioms ženklas yra registruotas). Reikia pažymėti, kad negalima perduoti tokių teisių, kurių pats teisių turėtojas neturi.

Perleidus intelektinę nuosavybę, ankstesnis teisių turėtojas nebėra atsakingas už perduotą intelektinę nuosavybę ir ateityje negauna naudos iš perduoto intelektinės nuosavybės objekto, nebent sutartyje ar įstatyme būtų numatyta kitaip (pvz. meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė).

FRANŠIZĖ

Tai verslo plėtros modelis, kai vienas subjektas (franšizės davėjas) už apibrėžtą mokestį perduoda kitam subjektui (franšizės gavėjui) teisę naudoti savo sukurtą verslo sistemą, verslo skiriamuosius ženklus, sukauptą praktinę patirtį ir žinias.

Franšizavimas yra paremtas bendradarbiavimu tarp sėkmingos verslo koncepcijos savininko ir verslaus žmogaus, siekiančio pradėti savo verslą.

Franšizavimas padeda Franšizės davėjui susirasti verslo partnerį – Franšizės gavėją, kuriam už tam tikrą mokestį yra suteikiama teisė naudoti prekės ženklus bei verslo valdymo patirtį atidarant nuosavą padalinį.

Verslininkui, pasirinkusiam franšizavimą kaip verslo plėtros būdą, yra ne tik sukuriamas pagrindas sparčiai plėtrai, bet ir stabilus pajamų šaltinis. Tuo tarpu franšizę įsigyjantis asmuo gauna franšizės paketą leidžiantį išvengti naujos verslo koncepcijos kūrimo klaidų bei didelių išlaidų. Prie franšizės paketo, franšizę įsigyjantis asmuo gauna profesionalaus, motyvuoto ir suinteresuoto padėti verslininko konsultacijas, leidžiančias greitai ir užtikrintai pradėti savo verslą.

Franšizės gavėjas gali būti įmonė arba verslininko statusą turintis fizinis asmuo.

Atmintinė apie intelektinės nuosavybės naudą

Verta rinktis tai, kas tikra – ne tik per šventes, bet ir visus metus!

Šiuo metu Valstybinio patentų biuro vykdoma kampanija #RenkuosiKasTikra yra skirta atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą. Svarbu suprasti, kad klastotės daro žalą ne tik intelektinės nuosavybės kūrėjams, bet ir ekonomikai, o kartu – visuomenei bei kiekvienam gyventojui.

STRAIPSNIS DELFI