Mokėtini mokesčiai priklauso nuo pasirinktų prekių ir paslaugų, kurioms žymėti registruojamas prekių ženklas, klasių skaičiaus. Už paraiškos padavimą ir įregistravimą su viena klase yra mokamas nustatyto dydžio mokestis. 

Už kiekvieną papildomą klasę yra mokamas papildomas mokestis. 

Visą informaciją apie mokėtinų mokesčių dydžius bei jų sumokėjimo tvarką rasite Valstybinio patentų biuro svetainėje. 

Vidutiniškai prekių ženklas įregistruojamas ir registracijos liudijimas išduodamas per 5-6 mėn. nuo paraiškos padavimo dienos. 

Prekių ženklo registracijos liudijimo išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo, suinteresuotų asmenų veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi. 

Detaliai apie ženklo registravimo procedūrą Valstybinio patentų biuro svetainėje čia. 

Prekių ženklo registracija galioja 10 metų nuo paraiškos padavimo datos. Prekių ženklo registraciją galima atnaujinti papildomam 10 metų laikotarpiui. Atnaujinimų skaičius nėra ribojamas. 

Valstybinis patentų biuras, atlikdamas pareikšto registruoti žymens ekspertizę, vertina tik pareikšto registruoti žymens atitiktį Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnyje numatytiems reikalavimams (ar žymuo atitinka absoliučius reikalavimus ir ar tinkamai sudarytas prekių ir paslaugų sąrašas) ir nevertina šio žymens santykio su ankstesnėmis trečiųjų asmenų intelektinės nuosavybės teisėmis. 

Todėl prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti, labai svarbu atlikti paiešką ir įsivertinti ar nėra įregistruotų ar pareikštų registruoti ankstesnių tapačių ar panašių prekių ženklų, juridinių asmenų pavadinimų ar kitų pramoninės nuosavybės objektų tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms žymėti. 

Daugiau informacijos apie veiksmus, kuriuos rekomenduojame atlikti prieš paduodant paraišką prekių ženklui registruoti čia. 

Prekių ženklo registracija ženklo savininkui suteikia išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti tapatų ar klaidinamai panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms ar paslaugoms toje teritorijoje, kurioje ženklas įregistruotas. 

Žymenį galima naudoti ir be registracijos – tai nėra privaloma žymens naudojimo komercinėje veikloje sąlyga, tačiau turint įregistruotą ženklą daug lengviau įrodyti jo egzistavimą, nuosavybės teisę ir apsaugos apimtį. 

Dizaino įregistravimą sudaro du mokesčiai: 

paraiškos padavimo mokestis; 

įregistravimo, paskelbimo ir liudijimo išdavimo mokestis. 

Paraiškos padavimo mokestis priklauso nuo dizaino pavyzdžių skaičiaus paraiškoje. 

Paraiškos padavimo mokestis nekinta jei paraiškoje prašoma įregistruoti iki 10 dizaino pavyzdžių. 

Jei paraiškoje yra daugiau kaip 10 dizaino pavyzdžių – už kiekvieną, daugiau kaip vieną dizaino pavyzdį mokamas nustatytas papildomas mokestis. 

Mokestis už dizaino įregistravimą, paskelbimą ir liudijimo išdavimą nepriklauso nuo dizaino pavyzdžių skaičiaus. 

Informacija apie konkrečius mokesčius Lietuvos Respublikoje. 

Vidutiniškai dizainas įregistruojamas ir liudijimas išduodamas praėjus 9 mėnesiams nuo paraiškos padavimo dienos. Dizaino registracijos liudijimo išdavimo terminas priklauso nuo pareiškėjo, suinteresuotų asmenų veiksmų ir įstatyme nustatytų terminų laikymosi. 

Išsamiai apie dizaino registravimo procedūrą čia. 

Valstybinis patentų biuras neatlieka ekspertizės dėl dizaino naujumo, todėl prieš pradedant sukurto dizaino registravimo procedūrą rekomenduotina atlikti paiešką, kad pareikšto registruoti dizaino registracija vėliau nebūtų nuginčyta arba kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės. Paiešką galima atlikti viešai ir nemokamai prieinamose Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinių dizainų duomenų bazėse. 

Idėjos nėra laikomos išradimais, todėl nėra patentuojamos. Tačiau konkretūs tam tikroje technikos srityje pritaikomi, išradimo lygį ir pasaulinį naujumą turintys problemų sprendiniai, juos tinkamai aprašius gali būti patentuojami. 

Išradimu paprastai vadinamas naujas ir išradimo lygio (neakivaizdus atitinkamos srities specialistui), pramonėje pritaikomas problemos (uždavinio) techninis sprendimas, sietinas tiek su naujo įrengimo, produkto ar proceso sukūrimu, tiek su jau žinomo įrengimo ar proceso patobulinimu.  

Išsami informacija, apie tai, kas laikytina išradimu ir kokį išradimą galima patentuoti pateikiama čia. 

Kai išradėjas randa tam tikros problemos sprendimą, reikia įsitikinti, ar sprendimas naujas. Be to, išradimo aprašyme turi būti palyginti panašių problemų sprendimai su patentuojamu sprendimu. Technikos lygio nustatymas leidžia pamatyti, kuri technikos sritis jau apsaugota patentais, ir numatyti kryptį, kuria galima ieškoti naujų sprendimų.  

Naujumo ir techninio lygio paiešką (dar vadinamą patentine paieška) galima atlikti viešai prieinamose patentų duomenų bazėse.  

Mokesčiai, susiję su išradimų patentavimu, skirstomi į procedūrinius (registracinius) ir patento išdavimo bei patento galiojimo palaikymo. 

Informacija apie konkrečius mokesčius Lietuvos Respublikoje. 

Daugiau informacijos apie išradimus ir jų patentavimą galite rasti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro svetainėje.

Šioje svetainėje taip pat skelbiama visa aktuali informacija dėl patentų finansavimo galimybių.

Dėl detalesnės informacijos siūlome kreiptis į Lietuvos Respublikos valstybinį patentų biurą – įstaigos kontaktus rasite čia: Tel. Nr. 8 5 278 0290 El. p. info@vpb.gov.lt 

Domenas – tai unikalus interneto adresas, padedantis nukreipti lankytojus į serverius, kuriuose yra laikomi interneto svetainės, el. parduotuvės arba kitų sistemų (verslo valdymo, apskaitos ir t. t.) failai bei duomenų bazės. Domenas leidžia naudotis el. pašto, duomenų saugyklų, failų persiuntimo bei kitomis paslaugomis. Neretai domenai naudojami patogiau nukreipti lankytojus į puslapius socialiniuose tinkluose. Nepamiršti reikėtų domeno naudojimo įvaizdžio formavimui ir prekių ženklų komunikacijai – internete, radijuje, televizijoje, išorinėje reklamoje, iškabose.
Atsižvelgiant į plačias domeno panaudojimo galimybes, reikėtų teisingai pasirinkti aukščiausio lygio domeną. Nacionaliniai domenai (ccTLD, angl. country code Top-Level Domain), pvz., .lt, .lv., .ee ir t. t., labiausiai tinkami tikslinei pasirinktos valstybės rinkai pasiekti, nors neretai naudojami ir tarptautiniams projektams. Lietuviškai interneto svetainei ar el. parduotuvei geriau rinktis .lt domeną, nes pirkėjai lengviau jį atsimins. Jeigu ketinama produktą eksportuoti ir el. parduotuvė ar interneto svetainė bus kuriama užsienio kalba, galima rinktis bendruosius domenus (gTLD, angl. generic Top-Level Domain), pvz., .com, .info, .eu.
Domenų vardų struktūra yra hierarchinė, t. y. kiekvienas žemesnio lygio domenas yra atitinkamo aukštesnio lygio domeno dedamoji. Pvz., .lt – aukščiausio lygio domenas, gražus-vardas.lt – antro lygio domenas, įkurtas aukščiausio lygio .lt domene, tinklaraštis.gražus-vardas.lt – trečio lygio domenas, įkurtas antro lygio gražus-vardas.lt domene ir t.t.
Domeno vardas turėtų būti kuo trumpesnis ir lengvai įsimenamas, unikalus ir susijęs su vykdoma veikla. Ieškant idėjų domeno vardui svarbu atsižvelgti į tai, kad domenas būtų susijęs su prekių ženklu, įmonės ar įstaigos pavadinimu, gali būti pirmųjų raidžių santrumpa. Pvz., prekių ženklo „Hewlett-Packard“ domenas – hp.lt. Dar geriau, kai domeno vardas visiškai sutampa su prekių ženklu ar juridinio asmens pavadinimu. Pvz., prekių ženklo „Apple“ domenas – apple.lt.
Kartais domeno vardui gali prireikti žodžių „Lietuva“ ar „Lietuvos Respublika“, pvz., surinklietuvą.lt. Lietuvos vardą galima naudoti turint Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) išduotą leidimą arba kitu atveju – jeigu Lietuvos vardas vartojamas juridinio asmens pavadinime arba registruotuose prekių ženkluose.
Jeigu domeno varde planuojama naudoti registruotą prekių ženklą, kuris priklauso kitam asmeniui, reikėtų turėti prekių ženklo teisių turėtojo leidimą arba susitarimą dėl registruoto prekių ženklo naudojimo domenų varduose. Kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės, vardus reikėtų patikrinti prekių ženklų bei juridinių asmenų registruose. Atsakomybė už teisių pažeidimą sudarant domeno vardą tenka domeno užsakovui.
Iki 2004 metų nebuvo galimybės .lt domeno varduose naudoti savitųjų lietuviškų raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, todėl šios raidės varduose buvo keičiamos į lotyniškąsias a, c, e, i, s, u, z. Dėl šios priežasties susiformavo įprotis domenų vardus rašyti šveplai, pvz. grazus-vardas.lt. Nors daugiakalbei terpei pritaikytų .lt domeno vardų (IDN, angl. Internationalized Domain Names) įkūrimas galimas nuo 2004 metų, tačiau tokie domenai nėra plačiai naudojami, nors dauguma interneto naršyklių atvaizduoja .lt domeno vardus su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis. Siekiant neprarasti lankytojų ir garantuoti didesnę apsaugą nuo bandymų klaidinti lankytojus, rekomenduojama įkurti ir IDN domeno vardą, pvz., lėkštė.lt, nukreipiant į pagrindinį lekste.lt.

Iki 2004 metų nebuvo galimybės .lt domeno varduose naudoti savitųjų lietuviškų raidžių ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, todėl šios raidės varduose buvo keičiamos į lotyniškąsias a, c, e, i, s, u, z. Dėl šios priežasties susiformavo įprotis domenų vardus rašyti šveplai, pvz. grazus-vardas.lt. Nors daugiakalbei terpei pritaikytų .lt domeno vardų (IDN, angl. Internationalized Domain Names) įkūrimas galimas nuo 2004 metų, tačiau tokie domenai nėra plačiai naudojami, nors dauguma interneto naršyklių atvaizduoja .lt domeno vardus su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis. Siekiant neprarasti lankytojų ir garantuoti didesnę apsaugą nuo bandymų klaidinti lankytojus, rekomenduojama įkurti ir IDN domeno vardą, pvz., lėkštė.lt, nukreipiant į pagrindinį lekste.lt. 

Pirmiausia reikėtų patikrinti, ar norimas domeno vardas yra laisvas. .lt domeno vardus galima tikrinti domreg.lt svetainėje.
Domenai įkuriami pagal principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“ (angl. First come, first served), todėl įsitikinus, kad .lt domeno vardas yra laisvas ir nepažeidžia kitų asmenų teisių (domeno varde nėra žymens, kuris tapatus ar klaidinamai panašus į kito asmens registruotą prekių ženklą, juridinio asmens pavadinimą, autoriaus kūrinį ir pan.), reikėtų pasirinkus akredituotą paslaugų teikėją nedelsiant pateikti užsakymą domeno įkūrimui. Akredituotų .lt domeno paslaugų teikėjų sąrašas yra skelbiamas čia: https://www.domreg.lt/paslaugu-teikejai/
Paslaugų teikėjas yra asmuo, teikiantis jį pasirinkusiems užsakovams procedūrines ir su jomis susijusias technines paslaugas. Labai svarbu domeno vardo registravimui pasirinkti akredituotą paslaugų teikėją, kadangi paslaugų teikėjas suteikia domeno vardo įkūrimo paslaugą perduodamas užsakovo duomenis registrui bei atlikdamas kitus veiksmus užsakovo prašymu.

Asmeniui, pageidaujančiam įkurti domeną ar įgyti teises į registruoto vardo domeną per trečiuosius asmenis, nesančius paslaugų teikėjais, tenka rizika, susijusi su tuo, jog teises į registruoto vardo domeną įgyja tretieji asmenys.

Priimdami sprendimą atsisakyti domeno ir jį panaikinti, manant kad yra nebereikalingas, apsvarstykite, ar bus priimtina, jei atlaisvintą domeną (galbūt naudotą veikloje ar atitinkantį prekės ženklo/įmonės pavadinimą, asmenvardį) užregistruos bet kas kitas, pirmas spėjęs tai padaryti ir naudos jį savo nuožiūra.

Komercinės paslaptys nesukuria jų turėtojams išimtinių teisių, todėl siekiant jas apsaugoti reikėtų imtis įvairių organizacinių, techninių, teisinių priemonių: įvertinti įmonės vertingą konfidencialią informaciją, nustatyti ir plėtoti vidaus komercinių paslapčių politiką, užtikrinti, kad konfidenciali informacija būtų saugoma (prieigos ribojimas, slaptažodžiai, patalpų apsauga), didinti darbuotojų informuotumą apie tai, kaip svarbu saugoti komercines paslaptis, sudaryti konfidencialumo susitarimus tuo atveju, kai komercinės paslaptys turi būti aptariamos su verslo partneriais ir kitais atvejais, kai vyksta keitimasis konfidencialia informacija ir kt.  

Komercinė paslaptis yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Tam, kad konfidenciali informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tris sąlygas: turi būti komerciškai vertinga, slapta ir savininkas turi imtis protingų pastangų išlaikyti ją slaptą. Informacija, kuri neatitinka šių sąlygų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Taigi duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo, taigi ji taikoma visiems.   

Konfidencialumo susitarimai yra sutartys, kuriose nustatoma, kokiomis sąlygomis viena sutarties šalis  konfidencialiai atskleidžia informaciją kitai šaliai. Paprastai tokiuose susitarimuose apibrėžiama, kokia informacija laikoma konfidencialia, nustatomi įsipareigojimai neatskleisti konfidencialios informacijos, įsipareigojimų trukmė, išimtys, kai informacija privalo būti atskleista, atsakomybė už įsipareigojimų nesilaikymą. Konfidencialumo susitarimas yra viena iš priemonių saugoti komercines paslaptis. 

Nustatant pavadinimo tapatumą, nustatoma, ar pavadinimas nėra tapatus kitiems juridinių asmenų, filialų ar atstovybių pavadinimams, taip pat laikinai įrašytiems į Juridinių asmenų registrą pavadinimams ir įregistruotiems Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos prekių ženklams bei tarptautinės registracijos prekių ženklams, kurių registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje. 

Laikoma, kad pavadinimas netapatus, kai nesutampa bent viena raidė ar skaitmuo. Tikrinant pavadinimo tapatumą, nevertinami juridinio asmens teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos. 

Jeigu pavadinimas yra tapatus įregistruotam Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos prekės ženklui bei tarptautinės registracijos prekės ženklui, kurių registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje, toks pavadinimas gali būti įregistruotas Juridinių asmenų registre tik Juridinių asmenų registrui pateikus visų prekių ženklų savininkų sutikimus, kad jų prekių ženklas būtų panaudotas pavadinime. 

Muitinė gali sulaikyti prekes kilus įtarimui dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų vadovaujantis  2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB)Nr. 1383/2003 17 ir 18 straipsniais. 

      Muitinės priežiūros priemonės yra  taikomos Europos Sąjungos muitų teritorijoje, kai prekės, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises: 

• deklaruojamos išleidimui į laisvą apyvartą, eksportui arba reeksportui įforminti;  

• įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos; 
• pateikiamos specialiosioms procedūroms įforminti. 

Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai, norėdami apginti jiems priklausančią intelektinę nuosavybę, turėtų pateikti prašymą imtis veiksmų dėl muitinės priežiūros priemonių taikymo LR muitinei (Nacionalinis prašymas) arba bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės įgaliotai muitinės įstaigai (Sąjungos prašymas). Prašymas galioja iki vienerių metų, vėliau galiojimo terminas gali būti pratęstas. 

Muitinė, sulaikiusi prekes, kurios, kaip įtariama, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises, apie sulaikymą informuoja intelektinės nuosavybės  turėtoją arba jo įgaliotą atstovą, kuris ir pateikia išvadą muitinei apie sulaikytų prekių autentiškumą.